Vytautas Martynas Kavolis

Kavõlis Vytautas Martynas 1930 IX 08 Kaune 1996 VI 24 Vilniuje, sociologas, visuomenės veikėjas. Kunigo Martyno Kavolio sūnus. 1949 baigęs Hanau gimnaziją Vokietijoje, išvyko į JAV. Čikagos, Viskonsino ir Harvardo universitetuose studijavo sociologiją ir antropologiją. Nuo 1954 dėstė Harvardo, 1958–1964 Tafto universitetuose. 1960 jam suteiktas sociologijos daktaro laipsnis, 1964 profesoriaus vardas. Nuo 1964 dirbo Dickinsono koledžo sociologijos ir antropologijos skyriaus vedėju, vedė seminarus daugelyje JAV universitetų ir koledžų. 1952–1954 buvo JAV lietuvių studentų sąjungos pirmininkas, 1954–1955 draugijos Santara pirmininkas, nuo 1956 žurnalo Santarvė redakcijos narys. 1959–1996 redagavo žurnalą Metmenys, nuo 1973 buvo žurnalo Comparative Civilisations Review redaktorius, nuo 1991 – žurnalo Baltos lankos redakcijos narys. Parengė straipsnių rinkinį Lietuviškasis liberalizmas (1959). Nuolat dalyvaudavo tradicinėse federacijos Santara-Šviesa konferencijose JAV ir Lietuvoje, dalyvavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos steigiamajame suvažiavime 1992, pritarė draugijos veiklai. Parašė knygas Žmogaus genezė. Psichologinė Vinco Kudirkos studija, 1963), Nužemintųjų generacija (1968), Meninė išraiška (1968, anglų k.), Istorija meniniu požiūriu (1968, anglų k.), Sąmoningumo trajektorijos (1986), Epochų signatūros (apie Mažosios Lietuvos ir lietuviško rašto pradininkų kultūrinį indėlį į Lietuvos kultūrą, švietimą, kita, 1991), Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje, Žmogus istorijoje (1994), Kultūrinė psichologija (1995), Kultūros dirbtuvė (1996). 1993 už veikalą Epochų signatūros paskirta Lietuvos nacionalinė premija. 1995 suteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas.

ŽE

Iliustracija: Vytautas Kavolis, 1994

Iliustracija: Vytauto Kavolio knygos „Žmogus istorijoje“ viršelis, 1994