Valerija Anysienė-Bielskytė

Anysenė-Bielskỹtė Valerija 1900Ušakovų dvare Voskresenskojėje (Tverės gubernija, Rusija) 1994 VI 13Fort Erie (Kanada), lietuvių pedagogė, visuomenininkė. Martyno Anyso žmona, Jurgio Arvydo Anyso ir Gražinos Marijos Anysaitės-Slavėnienės motina. Inžinieriaus Vaclovo Bielskio iš Šiaulių ir dvarininkaitės Veros Ušakovos (vėliau – Zubovienės) duktė. Po 1905 revoliucijos Bielskiai gavo leidimą grįžti į Lietuvą, Šiaulius. Bielskių giminės namai Šiauliuose buvo lietuvių inteligentijos vienas centrų. Anysienė-Bielskytė per Pirmąjį pasaulinį karą evakuacijoje Petrograde baigė gimnaziją, pradėjo lankyti Aukštuosius moterų kursus (vadinamieji Bestuževo kursai) ir dramos kursus. Lietuvai 1918 atgavus nepriklausomybę, Petrograde dirbo Lietuvos Respublikos atstovybėje, toliau lavinosi vaidyboje. Grįžusi į Lietuvą vaidino Konstantino Glinskio įsteigtoje teatro trupėje. Sunkiai susirgusi kelerius metus gydėsi Šveicarijos ir Vokietijos sanatorijose. Nuo 1925 Berlyne studijavo pedagogiką, įgijo vaikų darželio mokytojos specialybę. Patėvio grafo Vladimiro Zubovo dvare Medemrodėje (Akmenės vls.) pritaikė naujus auklėjimo metodus vaikų darželyje. Berlyne ištekėjo už mažlietuvių veikėjo Martyno Anyso, gyveno Vokietijoje ir Klaipėdoje. Klaipėdoje veikė Motinos ir vaiko draugijoje, pedagogikos klausimais rašė į žurnalą Motina ir vaikas. 1939 kovą Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, su vyru apsigyveno Kaune. Lietuvą 1940 birželį okupavus SSRS, pasitraukė į Vokietiją. Po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Kanadą, įsikūrė Toronte. Veikė Kanados bendruomenės kultūros taryboje, Lietuvių evangelikų liuteronų moterų draugijoje. Rašė į lietuvišką spaudą, ypač į žurnalus Moteris ir Mūsų sparnai. Vyrui rinko ir vertė į lietuvių kalbą istorinę literatūrą, su juo parašė knygą Žymios lietuvės moterys padavimuose ir istorijoje (1970). Buvo evangelikų reformatų tikėjimo. Palaidota šalia vyro Toronto Anapilio kapinėse.

LE

MLFA

Gražina Marija Anysaitė-Slavėnienė

Iliustracija: Martynas Anysas su žmona Valerija