vaistinės

vastinės, specializuotos parduotuvės, prekiaujančios vaistais ir kitomis medicininės paskirties priemonėmis. Kol miesteliuose nebuvo vaistinių, vietos gydytojams leista laikyti vaistus savo namuose, jeigu arčiau nei per sausumos mylią (7,5 km) vaistinių nebūta. Įvairūs krautuvininkai pardavinėjo tariamus vaistus (arseną, jo trioksidą – tikrus nuodus), bet žmonės, ypač senyvo amžiaus (vadinamieji išimtininkai), jais tikėjo ir vartojo. Nuo tokių vaistų žmonės greit mirdavo, todėl valdžia uždraudė krautuvininkams pardavinėti vaistus. Klaipėdoje pirmosios vaistinės atidarytos XVII a.: Žalioji įkurta 1677 (veikė iki 1944, 1991 atkurta), Juodojo erelio – 1696 Tilto g. 8/10 (provizorius J. Zaurenas). 1816 I 16 Klaipėdoje Liepų alėjos 28 kampiniame name pirklys ir vaistininkas Johannas Friedrichas Woitkowitzas įkūrė Auksinio erelio vaistinę; jos savininkai buvo Johannas Gottliebas Heringas, Theodoras Lockas (1833–1850), Wilhelmas Parlowas (1850–1875), Theodoras Gröningas (1875–?). XX a. pradžioje Klaipėdoje t. p. veikė Karūnos (buvusioje Plačiojoje gatvėje) Luizės (įkurta 1909, Minijos g., 1) vaistinės. Luizės vaistinė priklausė Eugenui Krausei, 1921–1922 Fedorui, 1924–1929 Mosesui Berelsohnui, 1935–1942 J. Zalkowitziui, nuo 1942 Dorai Schlagowsky. Be įprastų medikamentų šioje vaistinėje buvo prekiaujama homeopatiniais vaistais, kosmetikos reikmenimis, veterinarijos preparatais. Pagal XIX a. veikusius įstatymus 10 000 gyventojų turėjo būti 1 vaistinė; 1898 statistikos duomenimis Rytprūsiuose 1 vaistinę aptarnavo 13 889 gyventojų. Daugelyje miestų vaistinės įsikurdavo I namo aukšte, vaistininkas privalėjo gyventi tame pačiame pastate, kad prireikus jį būtų galima iškviesti ir naktį. Pagal 1902 potvarkį buvo reikalaujama, kad vaistinėje būtų oficina – salė prekybai, sausa patalpa vaistažolėms laikyti, šalta patalpa rūsyje ir laboratorija vaistams ruošti. Visos XIX–XX a. pradžios vaistinės prekiavo ir / arba nemokamai platino namų gydymosi vadovus, rekomenduojančius gatavus vaistus; tai prisidėjo prie vaistini didesnės apyvartos. Ylavoje pirmoji vaistinė įkurta 1770. Jos savininkais buvo: E. G. Fahrenholzas, J. Fr. Schwenneris ir Hillė, A. Grusi ir R. Mitzka. Landsberge vaistinė įsteigta XVIII a. II pusėje. Savininkai: Rachas (1798–1835), F. Lehmannas, jo sūnus G. A. Lehmannas, E. Richteris, E. Rauteris. Čia veikė ir Kösterio vaistinė Medizin Apotheker. Kreuzburge vaistinė įkurta 1798. Jos savininkai: M. Luxas, E. Lierau, G.Liedke. Uderwangeno kaime (Ylavos aps.) vaistinė įkurta XVIII a. pabaigoje. Jos paskutinis savininkas buvo Franzas Dorschas. Šilutės apskrityje pirmoji vaistinė įkurta 1816. Savininkas provizorius Knausas. 1835 ją perėmė Heinas, po 2 metų – Settengastas, kuris dar po 2 metų perleido ją savo žentui Schmidtui. 1834 IV 1 provizorius Friedrichas W. Heinrichas atidarė pirmąją Rusnės vaistinę prie turgaus aikštės, 1835 perkėlė ją į nuosavą namą. 1872 provizoriui mirus vaistinę valdė Weissas (1872–1873), Schmidtas, Ludwigas, Arnoltas (iki 1908 VII 28), jo našlė Arnolt (iki 1912 X 1), Augustas Wittė. Per Antrąjį pasaulinį karą vaistinės neveikė, vietoj jos dirbo vadinamoji drogerija, kur šalia vaistų pardavinėta kosmetika, rūkalai ir kitos prekės. Paskutinis Rusnės vaistinės savininkas Hansas Fagenseris. Vaistinės dar veikė Priekulėje (įkurta 1862) ir Vilkyškiuose (Pagėgių apskrityje, įkurta 1901). 1719 I 20 Siegmundas V. Waldau įsteigė Girdavos vaistinę. Vėlesni jos savininkai: miesto burmistras Bernas (jam valdant 1830 vaistinė sudegė), Hermannis, Hempelis, Kuschas, Eduardas Tiessenas (1888–1899), dr. Rudolfas Jedamskis (1899–1902), Arthuras Schlunckas (1902–1938, nuo 1938 vaistinę išnuomojo savo sūnui). Per Pirmąjį pasaulinį karą 1914 rugsėjį Girdavos vaistinė degė vėl. Laikina vaistinė įrengta klebonijos pastate. 1917 jai pastatytas naujas modernus pastatas. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui vaistinė, kaip ir visas miesto centras, vėl sudegė. Liko tik rūsiai su vaistų atsargomis (tai labai padėjo likusiems gyventojams). 1938–1939 Tilžėje veikė 7 vaistinės, apskrityje – 5. Po 1 vaistinę buvo Brėkštynuose, Būdviečiuose, Kruopiuose, Lenkininkuose.

L: Jakštas P. Rusnė. V., 1992; Zembrickis J. Klaipėda XIX amžiuje (Klaipėdos istorijos II tomas). Klaipėda, 2004; Das Deutsche Reich in gesundheitlicher und demographischer Beziehung. Berlin, 1907; Kittel A. 37 Jahre Landarzt in Preussisch Litauen (1869–1906). Königsberg, 1921; Der Kreis Gerdauen. Würzburg, 1968; Acta Musei Historia Medicinae et Pharmacie Lithuaniae, vol. II. K., 1995; Land an der Memel. 36. Jahrgang, nr. 70, 2002.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Kryžionų, Pakalnės apskritis, vaistininko Gudaičio (Guddat) šeima, 1929 / Iš MLEA

Iliustracija: Girdavos vaistinė, iki 1944 / Iš MLEA