užeigos namai

užeigõs nama, pastatai, kuriuose nakvynei ar poilsiui apsistodavo keliautojai. Seniausi užeigos namai statyti šalia sausumos ir vandens kelių, kuriais keliaudavo prekeiviai, pasiuntiniai ir kiti keliauninkai. Užeigos namai būdavo turguose, prie smuklių, dažniausiai jos II aukšte. Užeigos namuose dažnai buvo aptariami įvairūs reikalai, sudaromi prekybiniai sandėriai. Užeigos namai buvo statomi šonu į gatvę, būdingas didelis, atviras įvažiavimas, įrengtas šalia frontono pusės (išsikišęs didelis stogo šlaitas sudaro pastogę). Iš čia patenkama į tam tikrą priemenę, iš kur vienos durys veda į svečių kambarį, kitos – į tvartus. Užeigos namai dažniausiai būdavo didelis karkasinis statinys, su dideliu frontonu. Jo konstrukcijai įtaką darė vokiečių architektūrinis stilius.

L: Detlefzenas R. Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios. V., 1995.

Iliustracija: Buvę Adomiškių dvaro, Darkiemio apskritis, užeigos ir nakvynės namai / Iš Richardo Detlefzeno „Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios“, 1995