Torunės analai

Torùnės anãlai (lot. Annales Prussici), Torunės pranciškonų lotynų kalba 914–1410 surašyti analai. Šaltinis Lietuvos ir Kryžiuočių ordino tarpvalstybinių santykių istorijai tirti. 1239 Torunėje pranciškonų įkurtame vienuolyne Torunės analai tęstinai rašyti ne vieno autoriaus. Seniausi duomenys iki XIII a. pabaigos apie karus ir miesto įkūrimą paremti Silezijos kronika, Pelplino metraščiais, Hermanno Wartbergės kronika, XIV a. Torunės analų duomenys, šalia rašytinių, papildyti žmonių liudijimais. Manoma, Torunės pranciškonai palaikė artimus ryšius su Ordino pareigūnais, dėl to jie šaltinyje vertinami palankiai. Torunės analai pasižymi tikslia chronologija. Nuo 1310, vis mažiau žinant apie Lietuvos ir Ordino santykius, Torunės analuose pateikiami unikalūs Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto laikų duomenys. Minimi ne tik Ordino žygiai į pagonių žemes, bet ir lietuvių į Prūsiją. XIV a. II pusės Torunės analų duomenys detalūs. Nuo 1384 Torunės analai virsta kronika. Aptariama Jogailos kandidatūros į Lenkijos sostą procedūra, plačiai kalbama apie Vytauto bėgimus į Prūsiją, žemaičių sukilimą, pateikiamos žinios apie Marienburgo apgultį po Žalgirio mūšio. Esama informacijos apie javų kainas, jų kaitą, klimato istoriją. Torunės analuose naudojami asmenvardžiai ir vietovardžiai labiau nei kituose istoriniuose šaltiniuose artimi lietuvių kalbos atitikmenims. Torunės analai publikuoti Scriptores rerum Prussicarum (III 1866).