Tilžės sūris

Tižės sris, Tilžės sūrių gamykloje (įkurta 1840) sukurta ir gaminta sūrio rūšis. 1845 įsigijusi pieninę Tilžės sūrių gamykla pagal šveicarų receptą bandė pagaminti Ementalio ir Nessloff tipo sūrius. Bandymams nepavykus Tilžės pieninėje buvo sukurtas originalus Tilžės sūris. Jis gamintas pagal Tilžės, Ragainės, Prūsų Olandijos vietovių naminius receptus. Tilžės sūriai buvo apvalūs, raudonai rudi 10 cm aukščio ir 25 cm skersmens, vyniojami į pergamentą, vėliau – į foliją. Šie sūriai (5 kg) išplito Rytų ir Vakarų Prūsijoje. XIX–XX a. sandūroje jų gamintojų ėmė daugėti. Tilžės sūrinės savininkas įsteigė Tilžės sūrio gamintojų draugiją; 1926 padedant žemės ūkio rūmams Karaliaučiuje įkurta Pienininkystės vystymo draugija. 1928 Sausininkuose (Pakalnės apskrityje) įkurta Tilžės sūrinės mokykla, 1932 sudaryta bazė pieno kontrolei. Ji rūpinosi produkcijos standartizavimu ir kokybės gerinimu. Skirtingose pieninėse gamintas sūris su kmynais pagal Tilžietiškojo receptūrą. Vėliau gamyba modernizuota ir racionalizuota, tačiau receptas liko tas pats. Tilžės sūrį gamino Johannes Dyck, Schillen, Georg Waller, Josef Schneider, Skaisgirio pieninės ir Tilžės pieninių kooperatyvas, tipiška sūrinė ir pieninė veikė Šilupiškiuose. Tilžės sūriai buvo pripažinti pasauliniu mastu. Rytų parodoje (1938) 46 Tilžės sūrio gamintojai tapo laureatais. Sūriai geležinkeliais ir laivais buvo gabenami į Berlyną, Hamburgą, Ruhro sritį. Antrojo pasaulinio karo metais Tilžę subombardavus, Tilžės-Ragainės įmonė persikėlė į Šilupiškius. Ji veikė iki sovietų kariuomenės įsiveržimo 1945 I 17. Pasitraukus savininkams didelis kiekis dar nesubrendusio Tilžės sūrio buvo paliktas sūrinėje. Nuo 1966 VIII Tilžės sūris pagal griežtai apibrėžtus požymius priskirtas pjaustomų sūrių grupei, žinomas kaip Tilžės daniškasis. Apie Tilžės sūrį buvo sukurtas padavimas. Pasakota, esą Kryžiuočių ordinui atėjus į Prūsą, ant kalvos prie Tilžės gyvenę milžinas su dukra. Jie panemunių pievose ganę karves, kurių pienas buvęs labai geras ir riebus. Dukra po ilgų bandymų sukūrusi geltoną, minkštą ir labai skanų sūrį, kurio gaminimo paslapties niekam neatskleidė. Nesugebėdami pagaminti tokio sūrio, žmonės ją pašaipiai praminę pieno princese. Duktė supykusi ir nubaudusi žmones: pasikvietė juos į pilį ir liepė vaišintis sūriu. Žmonės mėginę jo atsikąsti, bet tik susižaloję dantis ir lūpas – sūris buvęs kietas lyg akmuo. Milžinė įmetusi svečius į pilies griovį. Šiems ėmus maldauti pasigailėjimo milžinė pavaišinusi juos geru sūriu su midumi ir atskleidusi sūrio gamybos paslaptį. Šį receptą Tilžės žemumos valstiečiai perduodavę iš kartos į kartą.

L: Jurgeit H. Sage vom Tilsiter Käse // Die Elchniederung. Heimatbrief, Nr. 13. Juli 1990; Der geschichtliche Werdegang des Namens „Tilsiter Käse“ // Tilsiter Rundbrief. Kiel, 1992/1993.

Iliustracija: Tilžės sūrių gamykloje, iki 1944 / Iš MLEA