Tilžės karališkoji realinė gimnazija

Tižės karãliškoji reãlinė gimnãzija, aukštesnioji mokykla, rengusi kvalifikuotus valstybės miesto įstaigų valdininkus, kontorų darbuotojus, gamybos organizatorius, prekybininkus. Veikė 1839–1944. Pradininkė – 1838 įkurta Höhere Bürgerschule (Aukštesnioji miesto mokykla). Iš pradžių veikė 2, vėliau 4 klasės. 1843–1850 mokyklai pastatytas naujas pastatas. Po 7 metų mokymo 1845 išleista pirmoji absolventų laida. 1879 mokyklą perėmė karališkoji valdžia. 1882 mokymą pratęsus iki 9 metų, mokyklai suteiktas realinės gimnazijos statusas. Nuo klasikinės gimnazijos Tilžės karališkoji realinė gimnazija skyrėsi mokymo turiniu: svarbiausiais dalykais laikyti matematika ir vokiečių kalba, mokyta gamtos mokslų, fizikos, chemijos, prancūzų, anglų kalbos, dar kiek lotynų kalbos, formuoti praktinės veiklos įgūdžiai. 1913 pastatyti modernūs gimnazijos rūmai, kainavę 475 000 markių. Juose įrengta aula, 19 mokomųjų patalpų, 3 fizikos, 2 piešimo ir braižybos klasės, specialia įranga aprūpinti chemijos, biologijos ir kiti kabinetai. Greta rūmų suprojektuotas botanikos sodas, stadionas. Mokė aukštos kvalifikacijos pedagogai. Kurį laiką dėstyta lietuvių kalba. Pirmą kartą kaip fakultatyvinis dalykas ji nurodyta XIX a. VI dešimtmečio mokymo plane (tada jai skirtos 4 savaitinės pamokos). Po kurio laiko pamokos nutrūko. 1879 nurodyta toliau mokyti lietuvių kalbos (numatytos 2 savaitinės pamokos). Mokė kalbininkas, lietuvių kalbos gramatikos (1879) autorius Maximilianas Voelkelis. Užsiėmimus lankė 23 moksleiviai. Vėliau lietuvių kalbą dėstė kalbininkas Erdmanas Julius Šykopas. Po Pirmojo pasaulinio karo mokykla išaugo: 1922 ją lankė 548, 1924 – 618 jaunuolių. Priimti tik berniukai, tačiau vėliau šio reikalavimo kategoriškai nesilaikyta. 1875 Tilžes karališkąją realinę gimnaziją baigė būsimasis rašytojas Hermannas Sudermannas. Mokyklos absolventų sąrašuose daug lietuviškų pavardžių. 1850 Tilžės karaiškąją realinę gimnaziją baigė Theodoras Urbaitis (vėliau dirbo Tilžės teisme kasos kontrolieriumi), 1854 – Wilhelmas Urbaitis (emigravęs į JAV, dirbo karinės žinybos sistemoje), 1857 – Hermannas Masalskis (Karaliaučiaus geležinkelio statybos valdininkas), 1865 – Julius Barčaitis (Bartschat), 1867 – Heinrichas Bonaitis (statybų darbų vykdytojas), 1870 – Julius Žydaitis (Sziedat; pašto įstaigos sekretorius Berlyne), 1871 – Albertas Pėteraitis (pašto kasininkas Münsteryje), 1874 – Robertas Sutkus (prekybininkas Karaliaučiuje), 1876 – Richardas Stepūnas (prekybininkas Astrachanėje), 1877 – Pėteris Šlopsnys (gydytojas Tilžėje), 1879 – Hermannas Balnius (Klarchopo prie Gastų dvaro savininkas), 1879 – Gustavas Bendikas (pašto direkcijos sekretorius Tilžėje) ir Werneris Bultiejus (pašto direkcijos sekretorius Mülheime), 1882 – Karlas Penčiukas (girininkijos referentas Pfuhle prie Koblenco), 1884 – Otto Dūmantas (Dumont; odontologas Berlyne), 1887 – Richardas Brožaitis (Broßat; pašto valdininkas Gumbinėje), Georgas Jakolis (pašto valdininkas Konice), 1888 – Maksas Penčiukas (vėliau Karaliaučiaus universitete studijavo chemiją), 1889 – Augustas Brožaitis (pašto žinybos valdininkas). 1944 VII 25 Tilžės miestas subombarduotas sąjungininkų aviacijos, realinės gimnazijos pastato nebeliko (senasis jos statinys išliko).

L: Knaacke E. Geschichte des Königlichen Realgymnasiums zu Tilsit von 1839–89. Ein Beitrag zur 50 jährigen Jubelfeier der Anstalt. Tilsit, 1889.

Albertas Juška

Iliustracija: Tilžės karališkoji realinė gimnazija, 1913 / Iš MLEA