Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Teodoras Narbutas

XVIII–XIX a. lietuvių istorikas, architektas.

Nárbutas Teodoras 1784 XI 8Šiauruose (Lydos aps., dabar Gudija) 1864 XI 26Vilniuje, istorikas, architektas. 1803 baigė Vilniaus universitetą. Svarbiausias veikalas – Lietuvių tautos istorija lenkų kalba (1835–1841, 9 tomai; X tomo išspausdinta tik pradžia; įvykiai dėstyti iki 1572). 1835 išleistas I tomas, skirtas senajai lietuvių mitologijai. Daugiausia lietuvių mitologijos duomenų Narbutas ėmė iš Jono Lasickio, prūsų mitologijos – iš Christopho Hartknocho. Prie lietuvių svarbiausių dievų priskyrė Ukapirmą, Perkūną, Atrimpą, Gardaitį, Poklius (juos Hartknochas laikė prūsų dievais), prie lietuvių deivių – Ch. Hartknocho minėtas prūsų deives Pilvytę, Pergrubę. Narbutas laikė Ukapirmą suasmeninta aukščiausiojo Dievo ypatybe – pirmapradiškumu. Dievą Viršaitį (sudievintą pirmąjį prūsų karalių Vaidevutį, namų, turto ir gyvulių globėją) susiejo su J. Lasickio minėtu aukščiausiuoju Dievu ir lygino jį su senuoju graikų dievu Saturnu. Žynius sigotus apibūdino remdamasis Ch. Hartknochu (šis rašė, kad žynio vardas Siggo kilo iš prūsiško žodžio Sigos). Tie žyniai buvę dievų Atrimpo ir Gardaičio tarnai. Narbutas šaltiniais naudojosi nekritiškai, todėl sunku atskirti, kurie faktai priklauso lietuvių, kurie – prūsų, latvių ar kitų baltų mitologijai. Nekritiškai naudodamasis senaisiais rašytiniais šaltiniais, juos pildydamas savo rekonstruotais faktais ir sujungdamas į vieną visumą visų baltų (lietuvių, prūsų, latvių) medžiagą, Narbutas sukūrė savitą senosios lietuvių mitologijos ir religijos įvaizdį. Atseit, iš viso buvo 15 lietuvių garbintų didžiųjų ir 46 mažesnieji dievai, 39 deivės, 7 pusdieviai, arba didvyriai, daugelis sudievintų dangaus kūnų, 22 paslaptingosios dievybės ir fetišai. Kritiškai Narbuto teiginius vertino kalbininkas Augustas Schleicheris, vokiečių mitologas W. Mannhardtas. Narbuto veikalo II tomas skirtas lietuvių kilmei. Juos kildino iš gelonų (pelazgų–helenų tautos) ir iš budinų (indų–skitų tautos); vėliau išaugusi gelonų–budinų karta susiskirstė į 3 pagrindines dalis: Prūsiją, tikrąją Lietuvą ir Latviją. III tomo II dalyje Narbutas aprašė istorinius įvykius Prūsijoje nuo XII a. pradžios iki XIII a. pradžios tiek, kiek jie siejosi su įvykiais pačioje Lietuvoje.

L: Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. T. I, V., 1998, p. 5–14, T. II, V., 1995, p. 5–22, T. III, V., 1994, p. 17; Vėlius V. Teodoras Narbutas – lietuvių mitologijos tyrinėtojas // Narbutas T. Lietuvių tautos istorija. V., 1998, t. I.

Iliustracija: Teodoras Narbutas

Iliustracija: Teodoro Narbuto knygos „Lietuvių tautos istorija“ t. 1, antraštinis puslapis, 1998