telefonas

telefònas, tólkalbis, garso perdavimo–priėmimo sistema. 1882 pradėjo veikti Karaliaučiuje, pirmoji miesto telefono stotis Klaipėdoje atidaryta 1888 X 22. Ji turėjo 23 abonentus, įrengimas kainavo 16 432 markes. 1893 viduryje Klaipėdoje buvo 37 abonentai, 1901 – 129. 1893 Klaipėdoje užregistruota 60 000 vietinių telefoninių pokalbių. Nuo 1895 pradžios vietos laikraščio Memeler Dampfboot redakcija turėjo tiesioginį telefono ryšį su Berlynu. 1913 Klaipėdoje užregistruota 12,3 mln. vietinių bei 55 344 tarpmiestiniai telefoniniai pokalbiai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas povandeninis telefono kabelis iš Klaipėdos į Kopgalio fortą. 1915 kovo mėn. Rusijos kariuomenei įsiveržus į Klaipėdą, centrinio pašto tarnautoja Erika Röstel liko darbo vietoje ir tarpmiestiniu telefono ryšiu pranešinėjo vokiečių kariuomenės vadovybei apie priešo veiksmus mieste. (Vėliau ji už tai gavo apdovanojimą, 1916 Stuttgarte išleista rašytojo Burg novelė Das Telephonfräulein von Memel.) 1931 įrengtos daugiakanalio telefono ryšio linijos tarp Kauno ir Berlyno, Karaliaučiaus, Klaipėdos, Maskvos, Rygos. Centrinė baterijos telefono stotis įrengta ir Šilutėje. 1935 XII 1 Didžiosios Britanijos firma Automatic Electric Company įrengė automatinę telefono stotį Klaipėdoje. Šios stoties abonentai turėjo penkiaženklius numerius. Ji kainavo 1 581 000 Lt, galėjo aptarnauti 3000 abonentų. 1937 XII 31 jų buvo 2130. 1934 telefono įvedimas, atsižvelgiant į telefono stoties pajėgumą, kainavo nuo 60 iki 100 Lt; papildomai reikėjo mokėti už kiekvieną nutiestą 100 m laidų. Tarpmiestinių pokalbių kaina priklausė nuo atstumo. 1934 už 3 min. trukmės pokalbį su Tilže, Ragaine, Rasyte klaipėdiečiai mokėjo 3,60 Lt, o šilutiškiai – 2,40 Lt, pokalbis iš Klaipėdos su Gumbine, Karaliaučiumi, Įsrutimi, Tepliava, Darkiemiu kainavo 4,80 Lt. 1934 už pagrindinio telefono įvedimą stoties ribose (2 km spinduliu) imti tokie mokesčiai: kur buvo per 1000 abonentų – 100 Lt, 300–1000 abonentų – 80 Lt, mažiau nei 300 abonentų – 60 Lt. Jei telefonas vestas už stoties ribų, be nurodytų mokesčių, imtas mokestis už laidus; už kiekvieną 100 m ar jų dalį, kur buvo linija, – 10 Lt, kur linijos nebuvo – 30 Lt. Už pagrindinio telefono aparato perkėlimą bute mokėta 15 Lt, name – 25 Lt, už perkėlimą į kitą namą stoties ribose – 50 Lt, už laidų nuėmimą ir nutiesimą namo viduje – 20 Lt, už numerio ar abonento pavadinimo pakeitimą (abonento prašymu) – 20 Lt. Už abonento pavadinimo paskelbimą sąraše keliose vietose (abonento prašymu) – 10 Lt (išskyrus pirmąjį). 1934 abonentinis mokestis tose vietose, kur buvo per 1000 abonentų, buvo 15 Lt; kur mažiau kaip 100 abonentų ir stotis veikė visą parą – 10 Lt, jei stotis veikė 8–24 val. – 8 Lt, jei 8–21 val. – 7 Lt, kur stotis veikė 8 val. ir mažiau – 5 Lt. Už šį mokestį abonentams (priklausė nuo abonentinio mokesčio) nuo 75 iki 25 vietinių pokalbių buvo nemokami. Už kiekvieną pokalbį imta 0,10 Lt. Už kvietimą prie telefono mieste kvietėjas mokėdavo 1 Lt, o užmiestyje – 0,50 Lt už kilometrą. Už vietinį pokalbį iki 3 min. iš pasikalbėjimo punkto bei automato mokėta 0,20 Lt, už nevietinį pokalbį (iki 3 min.) – 1–4 Lt (priklausė nuo atstumo nuo stoties). Už skubius pokalbius mokėta trigubai, už labai skubius (žaibo) – 10 kartų daugiau, už spaudos pokalbius – pusė privačių pokalbių mokesčio.

L: Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1934 metams; Mažosios Lietuvos kalendorius 1935 metams // Vakarai. 1938 I 05; Tatoris J. Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. V., 1994; Koch A. Deutsche Post im Memelland: Historischer Rückblick auf die Entwicklung des Postwesens 1230–1945 // Archiv für deutsche Postgeschichte. 1961, Hf. 1, 2

Julius Žukas

MLEA

Iliustracija: Gumbinės pašto telefonisčių skyrius, 1930 / Iš MLEA