stiklas

stklas, priešistoriniais laikais daugiausia naudotas puošyboje. Žinios apie stiklo dirbinius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) siekia XV amžių. Pirmi įstiklinti langai Lietuvoje pasirodė kartu su fundamentaliąja mūrine architektūra: pilimis, bažnyčiomis, mūriniais namais. Vietinė stiklo dirbinių (indų, langų stiklo ir kita) gamyba žinoma nuo XVI amžiaus. 1551 valdovas suteikė privilegiją Martynui Paleckiui, leidusią Vilniaus mieste statyti pirmą stiklo dirbtuvę. XVII a. LDK susiklosčius stiklių statusui, reikalauta, jog stiklius mokėtų stiklą pūsti, lipdyti ir piešti ant jo. Veikusiose stiklo manufaktūrose vietinius amatininkus kitų šalių meistrai, daugiausiai vokiečiai, mokydavo raižybos, šlifavimo, tapybos ant stiklo, veidrodžių gamybos. Dirbiniuose atsispindėdavo kiekvienai epochai artimos stilistinės detalės ir estetikos suvokimo bruožai. XIX a. Lietuvoje pradėtas gaminti švino krištolas, nuo XX a. naudotos voninės stiklo lydymo krosnys.

L: Matusas J. Stiklas Lietuvos senovėje // Tautos praeitis, 1962, kn. 4; LE; TLE.

Iliustracija: Stiklinis butelis su alaus daryklos emblema, 2003 / Iš Justino Stonio rinkinio Smalininkuose