šliuzas

šliùzas, hidrotechninis įrenginys, leidžiantis laivams plaukioti tarp telkinių su skirtingais vandens lygiais. Turi 1 ar kelias (daugiapakopis šliuzas) kameras. Senovinių šliuzų dugnas – iš skersai suguldytų skeltų rąstų, kuriuos prispaudžia šoninės mūro sienos. Iš galų kamerą uždaro masyvūs mediniai ar metaliniai vartai. Vartų apačioje po vandeniu įtaisyti skląsčiai vandens lygiui kameroje reguliuoti. Norint pakilti į gretimą vandens telkinį atveriami žemutiniai vartai. Kai laivas į kamerą įplaukia, jie uždaromi. Tada šliuzo prižiūrėtojas atveria povandeninį viršutinių vartų skląstį. Į kamerą ima veržtis stipri vandens srovė. Nuo jos ardomojo poveikio kameros dugną saugo rąstai. Kai kamera užsipildo, viršutiniai vartai atidaromi ir laivas plaukia toliau. Jei vandens lygių skirtumas didesnis nei 4 m, daroma nuosekliai sujungtų šliuzų eilė. Prūsijoje hidrotechnikos meistrai buvo kviečiami iš Nyderlandų. Laikais, kai plaukiojo daugiausia burlaiviai, šliuzai nebuvo dideli, kameros matmenys atitiko praplaukiančių laivų ilgį, plotį, grimzlę (panirimą). Iki XVIII a. vidurio laivai buvo mediniai, jų ilgis vidutiniškai siekė 18, plotis – 6 metrus. 1873–1964 veikė Karaliaus Wilhelmo perkaso šliuzas Lankupiuose (Klaipėdos apskrityje). Juo buvo plukdomi sieliai, todėl kameros ilgis siekė net 157 m, plotis – 25 m, vartų plotis 11 m, grimzlė 1,25 metro.

Kostas Frankas

Iliustracija: Lankupių šliuzas Klaipėdos (Karaliaus Wilhelmo) kanale, 2004