šlakys

šlakỹs (lot. Salmo trutta), jrinis uptakis, trupis, lašišinių šeimos, plėšri, greitai auganti, bet neilgai gyvenanti žuvis. Paplitusi Atlanto vandenyno šiaurinės dalies pakrančių vandenyse. Sutinkama Islandijoje, Grenlandijos vakarinėje pakrantėse, Šiaurės Amerikos Atlanto jūrose ir vidaus vandenyse nuo Hadsono iki Niujorko, Baltijos, Baltosios, Barenco jūrų baseinuose, iš kur neršti įplaukia į upes ir didesnius ežerus. Iki Kauno hidroelektrinės užtvankos įrengimo (1959) didžioji šakių reproduktorių (veislinių patinų) dalis iš Baltijos jūros per Kuršių marias neršti migruodavo į Nemuno vidurupio ir aukštupio intakus. Svarbiausios šlakių nerštavietės Minijos, Jūros, Neries, Šešupės ir kitų upių baseinuose. Neršia spalio–lapkričio mėnesį. upių ir upelių rėvose su žvyruotu ar žvirgždėtu gruntu. Apvaisintus ikrelių lizdus užkasa į gruntą. Po neršto reproduktoriai per žiemą iš gėlųjų vandenų grįžta į Baltijos jūrą. Šlakiai lytiškai subręsta ir pirmą kartą neršia ketvirtais gyvenimo metais. Tikslių žinių apie šlakių išteklių, jų žvejybos dinamiką Kuršių marių baseine nėra. Pirmą kartą šlakių dirbtinis veisimas atliktas Klaipėdos Sendvario malūne. 10 000 šlakių mailiaus 1880 išleista į Danės upę ir Kuršių marias.

Kazys Gaigalas

Iliustracija: Šlakys