skilandis

skilándis, rūkytas valgis iš kapotos, su prieskoniais sutaisytos mėsos, prikimštos į kiaulės skrandį. XIX a. pabaigoje Carlas Cappelleris pabrėžė, kad iš įprastinių lietuvininkų valgių skilandis buvo svarbiausioje vietoje. Jis aprašė, kaip lietuvininkai skilandį gamino: Raumenius gaspadinė supjaustė į stukelius ir ant stalo į krūvą sukrovė. Paskui ji įmaišė druskos ir pipirų (kita ir česnakų įdėjo), o slūginė turėjo kiaulės pilvą ant sniego iščystyt. Dabar gaspadinė tuos raumenius per vieną galą kimšo į tą pilvą, kaip ji drūčiai tik įstengė. Potam ji ėmė didelę adatą ir siūlą įsivėre ir užsiuvo tą galą, kur ji raumenius buvo įkimšus. Tai ji padėjo ant lentos ir platų akmenį uždėjo. Tai ji sakė į kitus: „Mes jį suslėgėmė, tai kitoks bus, kaip vokiečių skilandis“… Kita gaspadinė visai nedarė skilandžio, ji sakė į kaimynką: „Ak, ką tas skilandis mačija?“ Tai juk turi visus raumenis į vieną kiaulės pilvą sukimšt…

L: Kapeleris K. Kaip senieji lietuvininkai gyveno // Lietuvininkai. V., 1970.