sinagoga

sinagogà (gr. synagōgē – susirinkimas, susirinkimo vieta), judaizmo religiją išpažįstančių asmenų maldos namai. Sinagogoje melstasi, rabinas (hebr. rabbi – mano mokytojas) susirinkusiems aiškino Biblijos tiesas. Čia aptarinėti ir reikšmingiausi buitiniai bendruomenės klausimai, skaitytos paskaitos. Dažniausiai sinagogų pastatai mūryti iš plytų, tačiau būta ir medinių. Didžiausia ir svarbiausia sinagogos patalpa buvo vyrų maldų salė. Jos viduryje stovėjo sakykla bima. Prie rytinės, t. y. Jeruzalės pusėn nukreiptos, sienos statyta rytietiškais raižiniais puošta šventoji skrynia – aronas hakodešas. Ji buvo pridengta užuolaida, simbolizuojančia laikinojo pasaulietiško pasaulio atskyrimą nuo amžinojo dangiškojo. Užuolaidoje tradiciškai siuvinėtas piešinys: Dievas prie Sinajaus kalno Mozei įteikia Dekalogo tiesas. Tai Dievo ir jo išrinktosios izraelitų tautos amžinosios sandoros aktas. Skrynioje laikyti Toros ritiniai (hebr. tōrā – mokslas, teisė). Pagal žydų papročius maldos metu galva privalo būti pridengta kepure, melstasi garsiai. Moterys savo maldas skaito atskirai nuo vyrų, dažniausiai maldų salės pakraštyje esančiame prieangyje arba medinėmis grotelėmis nužymėtame balkone. Ten jos patenka pro atskiras, šalutines sinagogos duris. Maldos kambarys moterims įrengtas tik didžiausiuose žydų maldos namuose. Sinagogoje dar gali būti įrengta galerija jaunavedžiams ir chorui. Kitos pagalbinės patalpos – bendruomenės vadovybės posėdžių kambarys, vaikų religinio mokymo mokykla – chederis, ritualinė krikštykla, biblioteka įrengiamos priestate. Šis statinys leistas priglausti tik prie tolimosios, kiemo pusėje buvusios sienos. Išskirtinė reikšmė teikta chederiui, žydams ji buvo ne mažiau svarbi kaip sinagoga. M. Daukša, iš lenkų kalbos versdamas J. Wujeko Mažąją postilę (išleista 1599 Vilniuje pavadinimu Postilla Catholicka), šią mokyklą pavadino iškala (iš lenkų k. szkoła). Šis vertinys ilgainiui nustelbė terminą sinagoga – žydų maldos namus žmonės ėmė vadinti iškalomis, kai kada kitais patogesniais tarimui žodžiais škala, uškala, šule. Stambesniuose Mažosios Lietuvos miestuose – Gumbinėje, Įsrutyje, Tilžėje, Klaipėdoje buvo kelios sinagogos. Visos jos pastatytos nuošalesnėse gatvėse. Reikalauta, kad jas užstotų kiti šalia stovintys namai. Diskriminaciniams reikalavimams paklusę žydai savo sinagogas statė žemas, bet didelio tūrio. Šalia jų ar netolimame žemės sklype įrengė atskiras kapines. 1933 į valdžią Vokietijoje atėjus hitlerininkams, naujų sinagogų atidaryti nebeleista, o pastatytąsias hitlerjugendo aktyvistai tepliojo įžeidžiamais užrašais, sprogdino, padeginėjo. Neatsiliko Klaipėdos smogikai – centrinę žydų sinagogą, buvusią senamiestyje prie Senojo turgaus, pribjauriojo 1939 03 22 rytą, kai Vokietijos kariuomenės daliniai artėjo prie uostamiečio.

Albertas Juška

Iliustracija: Karaliaučiaus senoji sinagoga, XIX a. pabaiga / Iš MLEA

Iliustracija: Karaliaučiaus senosios sinagogos interjeras, XIX a. pabaiga / Iš MLEA