Simonas Daukantas

Daũkantas Simonas 1793 X 28Kalviuose (netoli Skuodo) 1864 XII 6Papilėje, istorikas, švietėjas. Nuo 1816 studijavo Vilniaus universitete; 1822 įgijo teisių magistro laipsnį. Nuo 1826 dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, 1835–1850 – Rusijos Senate, Sankt Peterburge. Čia nagrinėjo Lietuvos metriką ir kitus archyvinius dokumentus, kuriuos panaudojo savo veikaluose. Daukantas – pirmasis Lietuvos istorikas, rašęs lietuvių kalba. Svarbiausi veikalai: Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (išleista 1929); Istorija žemaitiška (išleista Lietuvos istorijos pavadinimu 1893–1897, 2 knygomis); Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845, 1892, 1935, 1976); Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje (dalis išleista 1893, pilna publikacija 1976). Lietuvos praeitis aprašoma iki Liublino unijos (1569). Daukanto pažiūros artimos švietimo ir romantizmo koncepcijoms. Raštuose Darbai... ir Pasakojimas... smerkė baudžiavą, tautinę priespaudą, kryžiuočių agresiją į prūsų, vakarinių lietuvių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes. Parodė, kaip lietuvių kunigaikščiai narsiai gynė baltų žemes ir patys rengė žygius į Kryžiuočių ordino pavergtą Prūsiją, sumušdami riterių kariuomenę. Anot jo, krikščionybė, baudžiava ir tautos pavergimas „užgriuvo“ kartu. Iškėlė lietuvių tautos politinio savarankiškumo, laikomo svarbiausia tautos gyvavimo ir pažangos sąlyga, reikšmę. Didelė Daukanto raštų reikšmė, tai pirmasis lietuvių tautinės istoriografijos kūrėjas.

L: Daukantas S. Raštai. T. 1–2. V., 1976; Merkys V. Simonas Daukantas. V., 1991.

Vytautas Merkys

Iliustracija: Simonas Daukantas

Iliustracija: Simono Daukanto knygos „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (Petrapilis, 1845), antraštinis lapas