Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Simonaitytės literatūrinė premija

Ievos Simonaitytės literatūrinė premija, kasmet skiriama Klaipėdos apskrities rašytojams ir jaunųjų rašytojų sekcijos nariams už meniškai brandžius kūrinius.

Simonaitýtės literatrinė prèmija, Ievõs Simonaitýtės literatrinė prèmija. Iš viso buvo įsteigtos 3 Simonaitytės literatūrinės premijos. Pirmąją 1987 įsteigė Klaipėdos rajono Jaunosios gvardijos kolūkis ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius, ji kasmet skiriama Klaipėdos apskrities rašytojams ir jaunųjų rašytojų sekcijos nariams už meniškai brandžius kūrinius. Laureatas paskelbiamas artėjant rašytojos gimtadieniui – sausio 23 ir apdovanojamas Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Antrąją premiją 1996 įsteigė Klaipėdos apskrities valdytojo administracija ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius, ji pavadinta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija. Trečiąją, minint rašytojos gimimo 100 metines, 1997 įsteigė Agluonėnų seniūnija ir UAB Keramika, 2005 premija pavadinta Agluonėnų seniūnijos rašytojos Ievos Simonaitytės premija. Jos įteiktos: V. Rimavičiui (1997) už knygą apie I. Simonaitytę, tautodailininkui V. Majorui (1998), poetei P. Žemgulytei (1999), dailininkei I. Labutytei (2000), dailininkui L. J. Jankui (2001), Bangos žurnalistei J. Surplienei (2002), pedagogui A. Klizui (2003), istorikei S. Pocytei (2004), Agluonėnų kultūros namams (2005), rašytojai ir pedagogei E. Barauskienei (2006), filologui R. Balsiui (2007), saksofoninkui L. Bareikiui (2008).

Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatai: Romas Sadauskas (1987, knyga Ežerėnų papartis), Vytautas Kubilius (1988, Ievos Simonaitytės kūryba), Kostas Kaukas (1989, Musei geriau), Ona Pajedaitė (1990, Ji buvo Simonaitytė), Stasys Jonauskas (1991, Šiuolaikiniai rugiai), Vladas Nausėdas (1992, Saulėlydžio žaros), Juozas Marcinkus (1993, Juodieji gandrai), Bronė Liniauskienė (1994, Dūžta laikas), Vytautas Brencius (1995, Po klajonių ženklu), Rimantas Černiauskas (1996, Laužai palėpėse ), B.ernardas Aleknavičius (1997, Vakarė žvaigždė), DomasnKaunas (1998, Klaipėdiškė ir Mažosios Lietuvos knyga), Edita Barauskienė (1999, Vyžeikių karalienė), Gintaras Grajauskas (2000, Kaulinė dūdelė), Juozas Šikšnelis (2001, Kryžiau žalio medžio), Aleksandras Žalys (2002, Gyvenimo metaforos ieškant), Nijolė Kepenienė (2003, Tititatos užburti), Daiva Kšanienė (2004, Muzika Mažojoje Lietuvoje), Jurgis Mališauskas (2005, Vėjas nuo Aismarių), Rolandas Rastauskas (2006, Kitas pasaulis), Arvydas Juozaitis (2007, Karalių miestas be karalių), Marijus Šidlauskas (2008, Orfėjas mokėjo lietuviškai), Vytautas Kaltenis (2009, Ak, gražus dangau!), Jovita Saulėnienė ir Rasa Tarik (2010, Nugrimzdusi Klaipėda), Virginija Kochanskytė (2011, kompaktinė plokštelė Ak, buvo visko...), Elena Karnauskaitė (2012, Pasaulio krašte), Algis Kuklys (novelės) ir Sergejus Isajevas (2013, Kristijono Donelaičio poemos Metai vertimas į rusų kalbą), Daiva Molytė-Lukauskienė (2014, Baltojo kiro giesmynai), Rokas Flick (2015, Emma, pastoriaus duktė), Jonas Kantautas ir Alfonsas Jonas Navickas (2016, už raiškų poetinį žodį bei viso gyvenimo nuopelnus), Alfonsas Eidintas (2017, Pūga prie Mėmelio. Atvadavimo saga), Sigitas Poškus (2018, už knygeles vaikams), Domas Kaunas (2019, Aš esu Etmės Evė 2017), Juozas Šikšnelis (2020, Praeities dulkės – mirties šešėliai), Diana Latvė (2021, Memelio gaisras), Daiva Molytė-Lukauskienė (2022, Kaligrafijos eskizai), Jurga Petronytė ir Sondra Simanaitienė (2022, Klaipėdos senųjų kapinių istorijos).

2007 premija teikta A. Petraitytei už knygą Šaktarpio metas (I dalis – 2005, II dalis – 2006), bet rašytoja atsisakė.

Juozas Šikšnelis