Rzucewo

Rzucewo (vok. Tutzau), vietovė Gdansko įlankos krante, į vakarus nuo Vyslos žemupio, kur tyrinėta senųjų baltų neolitinė sodyba, priskiriama Pamarių kultūrai (lenkai ją vadina Rzucewo kultūra). Iš šios sodybos jau 1894 nemaža medžiagos pateko į Dancigo muziejų. 1927–1929 ją kasinėjo J. Kostrzewkis. Sodyboje susidurta su net iki 1,8 m storio kultūriniu sluoksniu. Iš daugybės puodų šukių rekonstruota apie 40 puodų, kurių pagrindinės formos yra šios: paprastos išriestos taurės, juostomis papuošti virveliniu ir brūkšniniu raštu; dideli puodai su plačiu ir lygiu kaklu, žemiau briaunos ornamentuotos pirštų įspaudais; maži dubenėliai su poriniais gumbeliais žemiau briaunos; plokšti, apvalaini arba pailgi dubenėliai rantytomis briaunomis; didelės storapilvės amforos su plačiomis ąselėmis ir kita. Surasta ir sutaisytų puodų, išgręžus skylutes ir suveržus gyvulių gyslomis ar virvute, o skylutes užtaisius sakais. Iš kitų molio dirbinių paminėtini maži šaukšteliai, tinklo svoreliai, plokšti verpsteliai. Titnaginius dirbinius sudaro trapecinės ir rombinės strėliukės, gremžtukai, peiliukai ir kita. Iš akmeninių kirvių pažymėtini skobtiniai, storapentiniai, laiviniai kovos kirviai. Aptikta ir kaulinių dirbinių: durklų, ylų, žeberklų, kirvių. Iš papuošalų surasta gintarinių ir molinių kirvuko pavidalo kabučių, gintarinių sagų su V formos skylutėmis, kabučių, cilindrėlių. Akmeninių galąstuvėlių aptikta apie 100. Sodyboje apstu gyvulių kaulų (kiaulių, rečiau raguočių, ožkų, šunų), žuvų kaulų (t. p. ruonio), suanglėjusių lazdyno riešutų kevalų. Namai statyti pintinėmis sienomis. Mirusieji laidoti suriesti pačioje sodyboje, greičiausiai gyvenamuose namuose. Rzucewo sodyba reikšminga senųjų baltų kultūrai pažinti.

LE