Rusnės sala

Rùsnės salà, Nemuno deltos dalis tarp Atmatos, Skirvytės ir Kuršių marių. Plotas 43,5 km², paviršius – samplovinė lyguma (0,5–1,5 m aukščio), todėl potvyniai palieka daug dumblo. Rusnės salą dengia sapropelingas priemolis, o išilgai upių vyrauja priesmėliai. Rusnės saloje yra daug upelių, senvagių, žiogių: Palaukys, Budulupė, Žaizdrupė, Rusnaitė, Pakalnė, Vorusnė, Skatulė, Vytinė. Yra kelios pelkės: Didžiojo Gurgždo, Pelintakio Gurgždo, Kabuišės, Dumblio. Salą veikia marios, ji dažnai patiria patvankinius poplūdžius. Vyrauja natūralios pievos (gerai tręšiamos pavasariniu potvynių dumblu), miškai ir krūmynai. Salos vandens režimas reguliuojamas polderiais ir vandens kėlimo stotimis. Rusnės sala nuolat didėja, Skirvytės žiotys per metus pasistumia link marių vidutiniškai 6 metrus. Vytinės ir Skirvytės žiotyse plečiasi Trušių, Kubiliaus, Kiemo, Briedžių ir dar keletas nedidelių salelių. Priklauso Rusnės miestui. Yra 5 kaimai: Pakalnė, Skirvytė, Šyškrantė, Uostadvaris, Vorusnė. Žmonės saloje apsigyveno XV a., vertėsi žvejyba, žemdirbyste ir daržininkyste. Rusnės salos gamtą saugo Nemuno deltos regioninio parko statusas.

L: Kviklys B. Mūsų Lietuva. 4 t., 1991; Gudelis V. Lietuvos įjūris ir pajūris. V., 1998; Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė, 2000; Žilinskas G., Jarmalavičius D. The coastal dynamics of Curonian Lagoon in the Nemunas delta area // Geografijos metraštis. 34 (2) t., V., 2001.

Zigmas Janukonis

Iliustracija: Rusnės sala iš paukščio skrydžio

Iliustracija: Atmata ir kitos Rusnės upės atšakos / Iš Lietuviškosios enciklopedijos t. 1, 1933