runos

rùnos (iš sen. germ. Runa – paslaptis), rašto ženklai, vartoti Baltijos ir Šiaurės jūros regiono šalyse. Manoma, kad runos kilo iš vėlyvojo lotynų rašto. II a. į šiaurę runas parsivežė samdyti kariai. Iki VII a. vartotos Vokietijoje, iki X a. – Anglijoje, iki XIV a. – Skandinavijoje, Islandijoje, Grenlandijoje. Dažniausiai runos raižytos medyje tiesiomis linijomis, t. p. įrėžtos ant ginklų, iškalamos akmenyje. Runos skirstomos į senąsias (II–VIII a.; 24 raidės, vadinamos futarku) ir jaunąsias (nuo IX a.; 16 raidžių). Pastarosios turėjo danišką ir švedišką-norvegišką variantus. Runos rašytos įvairiomis kryptimis arba eilute iš viršaus žemyn. Įrašai trumpi, dažnai naudoti magijai. Netekusios fonetinės reikšmės runos dar vartotos iki XIX a. kaip kalendoriniai ženklai. XVII a. I pusės 2 runiškųjų kalendorių kopijos (lazda ir medinių lapų knygelė) saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kalendoriuose runos žymi savaitės dienas ir mėnulio fazes; šventės pažymėtos piktogramomis. Ženklai iš runų kalendorių puošia Nidos saulės laikrodį bei karaliaus Mindaugo paminklo postamentą Vilniuje.

Libertas Klimka

Iliustracija: Vikingų kalavijas su išrašytomis runomis, rastas Rytprūsiuose X a. / Iš knygos „Deutsche Staatenbildung und deutsche Kultur im Preußenlande“, 1931, saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje