Romintos III a. kapinynas

Romintos III a. kapinynas. Yra Romintos girioje, netoli Romintos upės ir karališkosios medžioklės pilies. Iškirtus mišką ir kapinyno vietą pavertus lauku didelė dalis buvo suardyta. 1895 tyrinėtas Adalberto Bezzenbergerio; rasti griautiniai ir degintiniai kapai. Griautiniuose kapuose mirusieji laidoti 60–75 cm gylyje, paprastai galva į šiaurę, galvūgalyje buvo dedami 1 arba 2 moliniai indeliai (Vėžaičiuose, Šilutės apskrityje buvo dedamas geriamasis ragas), užkastas mirusysis apdedamas akmenimis. Tokių akmeninių krūsnių ilgis siekia nuo 2,25 iki 2,93 m. Degintiniuose kapuose palaikai supilti į molines urnas, kurios vienur apdėtos akmenimis, kitur stovėjo ant akmens ar po juo, dar kitur laisvai žemėje. Degintiniai kapai aptikti negiliai, tik 11–35 cm gilyje. Manoma, kad degintiniai kapai yra kiek vėlyvesni. Pažymėtinos žalvarinės įkapės: antkaklė trimitiniais galais, mažas žiedelis (gal auskaras?), lazdelinis smeigtukas su grandinėlės likučiais, smeigtukas trikampe ir viršuje vyniota galvute, papuošta trimis akutėmis; siaura neornamentuota apyrankė; iš vielos susuktas pasaitėlis su ąselėmis galuose; kelios geležinės apskritos diržo sagtys, kurių viena su diržo apkalu, rėmelių ir vinučių likučiais. Dar rasti geležiniai kirviai (įmovinis ir pentinis siauraašmenis), geležinis ietigalis, 3 ylos (2 su medinio kotelio likučiais), 2 geležiniai peiliai, 2 geležinės adatos, įvairios formos ir dydžio puodai ir kita. Romintos kapinynas priskiriamas sūduviams.

L: Bezzenberger A. Das Gräberfeld bei Rominten // Prussia, t. XX. 1896.

LE