ratelis

ratẽlis, mechaninis koja minamas prietaisas įvairaus pluošto siūlams verpti ir sukti. Ratelis išrastas XVI a. I pusėje ir žinomas Saksonijos ratelio pavadinimu. Rytprūsių lietuviai ratelį (vindas, ratelis) žinojo XVIII a. I pusėje ir naudojo namų tekstilės gamyboje. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Mažojoje Lietuvoje plintant pirktiniams fabrikiniams audiniams ir nykstant naminiam verpimui ratelių sumažėjo. Jais verpė pardavimui audžiančios audėjos ir senos moterys (vilnas). Ratelį sudarė ritė (špūlė) siūlams, ją gaubiantys sparnai (žirklės, šėrės) su kabliukais, padedančiais tolygiai užvynioti siūlą. Ratelio skriemulys (tričas, tricius, štričas) dvigubai sulenkta virvele (bumbulu) sujungtas su judesį jam suteikiančiu ratu (vindu, vindračiu). Ratas sukamas koja minant paminą. Prie ratelio dar tvirtinta kabliuku sulenkta vielutė siūlui iš angelės ištraukti; rageliai arba moliniai, stikliniai indeliai su riebalais geležinėms besisukančioms detalėms sutepti. Ratelius gamino amatininkai. Išskiriami du tipai: gulsčiasis ir statusis. Gulsčiajame verpimo aparatas ir ratas horizontaliai įtaisyti virš įkypo krėslo su 3 kojomis ir pamina tarp jų. Stačiajame ratas ir verpimo aparatas įtvirtintas vertikaliai virš keturkampio krėslo su 4 kojomis ir pamina. Mažojoje Lietuvoje vyravo gulsčiasis ratelis. 1911 išleistoje Richardo Dethlefseno studijoje Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios pavaizduota tokiu rateliu verpianti moteris. Šalia antras ratelis su plataus ratlankio ranka sukamu ratu, įtaisytu virš suoliuko ir sujungtu su kitu suoliuko pusėje, dėžutėje, esančiu iešmu ritei. Tokie rateliai (špūlvindžiai) kitur naudoti siūlams nuo vytuvų į rites nuvyti. Statieji rateliai Mažojoje Lietuvoje naudoti rečiau. Jų būdavo turguje Tilžėje ir kituose miestuose. Verpiant rateliu pluošto kuodelis tvirtintas prie prieverpstės įstatytos į statinėlį ratelio krėsle. Prieverpsčių būta įvairių formų. Klaipėdos apylinkėse dažnesnės lentelinio tipo karklalapės ir kiaurapjūviu pjaustytos bei įvairiais ornamentais puoštos augalinės ir stačiakampės formos prieverpstės. Prie jų linų, vilnų kuodelis tvirtintas aprišant virvele arba juostele ir prismeigiant mediniu smeigtuku. Klaipėdos krašte, kur daug verpta vilnų, buvo paplitęs ir verpimas be prieverpstės: tiesiog iš rankos. Kaip simbolinis daiktas, primenantis prarastą tėvynę, ratelis buvo populiarus Vokietijoje tarp išeivių iš Klaipėdos krašto.

Auksuolė Čepaitienė

Iliustracija: Augustė Buddrus, gimusi Juschka, prie verpimo ratelio Dvišakiuose, netoli Tilžės, 1937 / Iš Martino Buddraus šeimos albumo

Iliustracija: Kurschatų namų verpėja Pempiuose, Klaipėdos apskritis, 1910 / Iš Lenkijos MA meno instituto (Instytut Sztuki PAN) rinkinio

Iliustracija: Du skirtingi verpimo rateliai Rusnės etnografinėje žvejo sodyboje-muziejuje, 1999