Rapolas Šaltenis

Šaltẽnis Rapolas 1908 X 24Klevėnuose (Utenos aps.) 2007 X 12Utenoje, pedagogas, literatūros tyrinėtojas. 1938 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojo specialybę. Spaudoje skelbė straipsnių apie kultūrą, švietimą, literatūrą. Nuo 1938 mokytojavo įvairiose mokyklose. 1945–1946 – Utenos mergaičių gimnazijos direktorius, 1946–1947 – Utenos suaugusiųjų gimnazijos mokytojas ir direktorius, 1947–1949 – Utenos švietimo skyriaus inspektorius, 1949–1952 – Utenos berniukų gimnazijos inspektorius bei direktorius, 1952–1972 – Utenos 2-osios vidurinės mokyklos (nuo 2008 Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla) mokytojas. Parašė beletrizuotas apybraižas A. Vienuolio gyvenimo pėdsakai (1982), Mūsų Baranauskas (1982), Mūsų Baranauskas (1985), studijas Tarp dangaus ir žemės (apie J. Lindę-Dobilą, 1990), Tikras ir netikras A. Vienuolis (1994), memuarų knygas Jau skleidės burės (1991), Gaudeamus igitur (1993), Aš – mokytojas (2007). Iš vokiečių kalbos išvertė Vydūno istoriosofinį veikalą Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių (2001) ir M. L. Rėzos Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius iš vieno Prūsijos armijos kapeliono dienoraščio (2000). Apdovanotas LDK Gedimino V laipsnio ordinu.

Vaclovas Bagdonavičius