Raiffeisenbank Kreditverein

Raiffeisenbank Kreditverein, Ráifaizeno bánko kredto draugjos, smulkių gamintojų, daugiausia ūkininkų, kreditavimo įstaigos. Įsteigtos iki Pirmojo pasaulinio karo pagal Vokietijos įstatymus. Raifaizeno banko kredito draugijų nariai atsakė visu turtu, pajų mokėjimas jiems buvo neprivalomas. Raifaizeno banko kredito draugijos indėlius priimdavo iš visų (pirklių, mokytojų, laisvųjų profesijų asmenų), bet kreditus teikė tik nariams, nereikalaudamos įkeisti nekilnojamojo turto (iš paskolos gavėjo pakakdavo skolos raštelio). Teikiamas paskolas skirstė Vokietijos statytiniai. Tik 7 buvo lietuviškos orientacijos, kitos skelbėsi apolitiškomis, veikiamos vokiečių. Sąskaitybą, kitus reikalus tvarkė mokytojai, samdomi tarnautojai. Raifaizeno banko kredito draugijos turėjo 12 315 narių (1931), arba 86,9% visų krašto ūkininkų. Klaipėdos apskrityje veikė 17 draugijų: Agluonėnuose, Barškiuose, Budelkiemyje, Dirvupiuose, Doviluose, Kretingalėje, Ditavoje, Dravernoje, Karklėje (Kairiuose?), Karklininkuose, Kebeliuose, Klaipėdoje, Nidoje, Plikiuose, Sakūtėliuose, Juodkrantėje, Venckuose; Šilutės apskrityje – 11 draugijų: Jakšteliuose, Kintuose, Mineikiuose, Paleičiuose, Pašyšiuose, Ramučiuose, Rusnėje, Saugose, Užliekniuose, Žalgiriuose. Raifaizeno banko kredito draugijos turėjo nedidelį nuosavą kapitalą: 350 000 Lt pajų ir 2,8 mln. Lt atsargos kapitalą (1936). Paskolų pagrindiniai šaltiniai: indėliai 7,5 mln. Lt ir bankų paskolos 7 mln. Lt (1936). Raifaizeno banko kredito draugijas vienijo finansinis centras Raiffeisenbank Aktiengesellschaft. Iki 1931 veikla plėtėsi: 1925–1931 (kartu su Šulco–Delitčo draugijomis) suvestinio balanso suma padidėjo nuo 3,6 mln. iki 27,9 mln. Lt, paskolų suteikta nuo 2,6 mln. iki 25 mln. Lt, indėlių priimta nuo 2,3 mln. iki 20,1 mln. Lt. Kilus ūkio krizei veikla per 1931–1936 ėmė siaurėti, narių sumažėjo iki 8359, suvestinio balanso suma iki 18 mln. Lt, indėlininkai atsiėmė 11,6 mln. Lt (45% visų indėlių), paskolų teikimas sumažintas nuo 25 mln. iki 15,8 mln. Lt. Padidėjo nuostoliai: dar 1930 dirbo pelningai, o 1935 turėjo 1,6 mln. Lt nuostolį. Bankrutavo Barškių ir Kretingalės draugijos. Veiklos plėtimosi laikais Raifaizeno banko kredito draugijos ūkininkams suteikdavo apie pusę visų paskolų, turėjo didelę įtaką krašto ūkiniam ir politiniam gyvenimui. Mažojoje Lietuvoje Raifaizeno banko kredito draugijos vadintos ferainėmis (vok. Verein – draugija).

Vladas Terleckas