Purvinai

Purvina (Purwins, Purwin), lietuvininkų sena giminė. Siejami su senaisiais kuršiais ar kuršininkais (latvių purvs – pelkė) kaip senųjų papelkių gyventojai. XVIII–XIX a. daugiau Purvinų šeimų gyveno Klaipėdos apylinkėse, Kuršių nerijoje, Kuršių marių pakrantėse, Nemuno deltoje. Kita Purvinų šeimų didelė grupė gyveno Unguros ir Lėciaus apylinkėse. Mažesnės Purvinų šeimų grupelės ar pavieniai Purvinai gyveno Šventapilės ir kitose tolimesnėse apskrityse. Purvinai, kaip būdingi krašto gyventojai, tapo literatūros kūrinių herojais. Žinoti tos giminės ūkininkai, žvejai, amatininkai ir visuomenės veikėjai. Mikelis Purvinas iš Vilkyčių (žuvęs 1914 IX 14) studijavo Karaliaučiaus universitete teologiją. Purvinas iš Laistų buvo Klaipėdos apskrities Lietuviškų konzervatyvų skyrimo draugijos narys, 1908 III 26 Klaipėdoje išrinkto komiteto jos veiklai pertvarkyti narys. Ansas Purvinas 1932 paskirtas Klaipėdos miesto 12-osios rinkimų apylinkės komisijos pirmininku per Klaipėdos krašto IV seimelio rinkimus, o 1938 – 14-osios rinkimų apylinkės pirmininku. Mikas Purvinas iš Šilutės apskrities buvo iškeltas kandidatu į krašto V seimelį (neišrinktas). Ūkininkas ir viršaitis iš Kalotės Mikelis Purvinas 1935 ir 1936 rinkimuose buvo paskirtas Kalotės rinkimų apylinkės pirmininku. Mikelis Purvinas Šilutėje 1937 pavasarį su Pagaliu įkūrė „Santaros“ draugijos skyrių, po 1939 buvo hitlerininkų nukankintas ir palaidotas senųjų kapinių pakraštyje. Ūkininkas ir Stankaičių kaimo seniūnas Johannas Purvinas 1932 kandidatavo į krašto seimelį (neišrinktas), 1938 paskirtas Stankaičių rinkiminės apylinkės komisijos pirmininku.

L: Reuter K. Der vergessene Sarg // Memelland Kalender. Oldenburg, 1966, S. 66–75.

Martynas Purvinas

Julius Balčiauskas

Algirdas Antanas Gliožaitis

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Knygrišio R. Stahlio (Žibai, Šilutė) atspausdintas M. Purvino ekslibrisas, 36×63 mm, 1874 / Iš Vinco Kisarausko knygos „Lietuvių ekslibrisas“, 1991