Prūsos vietovardžių kaita

Prsos vietóvardžių kaità. XX a. pradžioje buvo likę nedaug senųjų prūsiškų vietovardžių, jų dauguma per šimtmečius buvo suvokietinta, po 1945 Prūsos pietinėje dalyje sulenkinta. Kai kurie vietovardžiai buvo netiksliai sulietuvinti, iškreipiant senųjų prūsų pavadinimus. Pvz., po 1945 lenkišku vietovardžiu Jezerinas pavadintas vokiečių Seeburgas, įkurtas 1338, galbūt Azara vadintos prūsų gyvenvietės vietoje. Vok. Heilsbergas buvo įkurtas prūsų sodybos Lecbarg vietoje. Gal ten buvusi prūsų Lekgarbio gyvenvietė, reiškusi Lekio tėvoniją (liet. Lekkalnis). Žirgūnos ir Pasargės upių vardai – tai vėliau lituanizuoti suvokietintieji senieji prūsų pavadinimai. Pvz., netoli Elbingo į Drūsens ežerą įtekanti, nevykusiai sulietuvintoji Žirgūna, vokiškai vadinta Sorge. Iš tiesų tai senoji baltų Serija (paliudyta 1388 kaip Seria, vėliau Serija). Iš Seringo ežero išteka kita Serija, vėliau Paserija, Pasarija vadinta (baltišką upėvardį vokiečiai perėmė kaip Pasarje, tik rašydavo Pasargė). Serija per šimtmečius suvokietėjusi į Sorge, vokiečiams atrodė sava, o lietuviams priminė žirgą. Taip atsirado 2 pavadinimai iš 1 senųjų baltų upėvardžio, turintys 2 skirtingas reikšmes: Sorge vokiečių „rūpestis“ ir Žirgūna „žirgo bėgūnė“.

L: Pėteraitis V. Prūsos vardų painė ir pynė // Lietuvos Pajūris, Nr. 60, 1987.