proletariato judėjimas

proletariãto judjimas išryškėjo XIX a. pradžioje ir viduryje, kai krašte kuriantis gamykloms gausėjo darbininkų. Vokietijos 1848–1849 revoliucija palietė ir Mažąją Lietuvą. 1848 III 27 sukilo Klaipėdos darbininkai, kovo 29 – Priekulės apylinkių valstiečiai. Neramumų buvo Dovilų apylinkėse ir kitose krašto vietose. Sukilusius malšino Prūsijos žandarai ir pulkas kariuomenės. Apie 40 žmonių buvo suimta, 114 priekuliškių teista. Valdžia ėmė stiprinti savo įtaką lietuvininkams. 1848 balandį pasirodė atsišaukimas lietuvių kalba, raginantis mielus lietuvininkus klausyti Dievo ir karaliaus, 1848 gruodį – Frydricho Kuršaičio kvietimas balsuoti už konservatorius. Per 1848–1849 revoliuciją pradėjo eiti pirmieji pasaulietiškos periodinės lietuviškos spaudos leidiniai: 1849 Karaliaučiuje valdžios subsidijuotas F. Kuršaičio Keleivis ir Klaipėdoje – laisvesnis kunigo Rudolfo Andreaso Zippellio Lietuvininkų prietelius. Aktyvus Vokietijos 1848–1849 revoliucijos dalyvis mokytojas Mauras Pucas Tilžėje prie vokiečių laisvamanių laikraščio Freie Gemeinde 1851 leido Lietuvišką prielaišką. Abu tuos leidinius valdžia 1851 uždraudė; M. Pucas dėl persekiojimų emigravo į Ameriką. 1849 darbininkų draugijos pareikalavo sutrumpinti darbo dieną, patiems leisti valdyti ligonių kasas, laisvai rinkti prižiūrėtojus ir gamyklų vadovybę reglamentuoti poilsį ir darbo atlyginimą, vaikų darbo draudimą. Karaliaučiuje veikė didelė ir stipri darbininkų draugija, pirmininkas buvo A. F. D. Dulkas. 1848 VIII 23 iš Karaliaučiaus į Berlyno darbininkų kongresą išvyko darbininkų delegacija. Vėlesnės ekonominės krizės paliesdavo ir Rytprūsius. Pvz., 1872 dideli streikai įvyko Karaliaučiuje ir kitur. 1885 Karaliaučiuje 11 savaičių tęsėsi stalių streikas. 1890 įsikūrė profsąjungos Klaipėdoje, Tilžėje, Gumbinėje, Įsrutyje. Veikė vietinės profesinės bendrijos – gildijos: dažytojų, mūrininkų ir siuvėjų. Socialinius įstatymus svarstant susikūrė profsąjungos ir darbo ginčų sprendimų instancijos. Darbininkų judėjimas leido periodinį leidinį Sozialdemokrat [Socialdemokratas]. 1890 liovėsi legaliai egzistuoti socialdemokratų politinė partija. Po Pirmojo pasaulinio karo jaunųjų darbininkų draugijos susikūrė beveik visuose krašto miestuose. Po 1919 Rytprūsiuose darbininkų judėjimas leido nemaža spaudinių, pvz., Tilžėje Volksblat [Liaudies laikraštis] ir Klaipėdoje Memeler Volksstimme [Klaipėdos liaudies balsas]. Karaliaučiuje nuo 1919–1922 leistas laikraštis Die Freiheit [Laisvė]. Rytprūsių darbininkų sportinę ir kultūrinę veiklą aprašė 1925–1927 leistas mėnraštis Arbeiter sport und Kultur [Darbininkų sportas ir kultūra]. 1933 įvedus nacistinę diktatūrą, buvusius darbininkų judėjimus imta persekioti, jie uždrausti. Naciai įkūrė savas darbininkų organizacijas, kurios rėmė režimą ir jo nuostatas.

L: Matull W. Ostpreussens Arbeiterbewegung. Würzburg, 1970.