privilegijos

privilègijos, pagrindines teises ir prievoles reglamentuojantis dokumentas. Kryžiuočių ordino valdymo laikais privilegijos teiktos miestams, prekyvietėms ir kitkam. Pvz., miestų privilegijose buvo detaliai aptariamos prekybos teisės, žvejybos, medžioklės, bitininkystės ir malūnų ūkio leistinos veiklos mastai. Gauta privilegija padėdavo kurios nors vietovės spartesnei plėtrai, o privilegijos negavusios vietovės likdavo nuošalėje. Privilegijos gavimu rūpindavosi suinteresuotieji asmenys – žemvaldžiai, pirkliai (privilegijos anuomet buvo ir konkurencinės kovos įrankis). Privilegijos teiktos ir Prūsijos kunigaikštystės laikais. Pvz., 1570 V 14 savą privilegiją iš valdovo gavo Geldapės miestas. Joje buvo aptarta žemėvalda, 4 metturgių rengimo tvarka, mieste leistų verslų pobūdis, būtini mokesčiai. Savas privilegijas gaudavo atskiri verslai ar gyventojų grupės. Pvz., privilegijos žydams atsirado nuo pat jų įsikūrimo Mažojoje Lietuvoje. Jie sudarė atskirą visuomenės sluoksnį, turintį savas savivaldybes (kanalus), teismus bei išskirtines teises. 1730 paskelbta Friedricho Wilhelmo generalinė privilegija apie žydų teises ir pareigas Prūsijoje. 1738 Karaliaučiuje išspausdinta Friedricho Wilhelmo privilegija kartu numatytos priemonės prieš keliaujančius žydus elgetas: kalėjimas, įdeginimai, atpažinimo ženklai ir net mirties bausmė. 1750 generalinėje privilegijoje nustatytos Prūsijos žydų veiklos galimybės, galimybės bankų reikaluose ir versle (tai galiojo iki 1812). Vėliau privilegijas pakeitė įstatymai bei potvarkiai.

L: Mignat J. Der Kreis Goldap. Würzburg, 1965; Kabus R. Juden in Ostpreußen, Husum, 1998.

Martynas Purvinas

MLEA