Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Pilupėnų (3) parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Pilupėnuose ir jo bendruomenė.

Plupėnų (3) parãpija. 1557 Įsruties bažnytinė valdžia įsteigė dvasinę apylinkę, atsiuntė pamokslauti Mikalojų Blotną. 1559 įrengti pirmieji maldos namai. 1587–1630 kunigavo Mykolas Sapūnas. 1609 bendruomenei suteiktas parapijos statusas. 1686 pastatyta, 1778 ir 1816 perstatyta mūrinė bažnyčia panaši į storasienę tvirtovę su 4 tarpsnių bokštu. Greta altoriaus-sakyklos buvo evangelistų figūros. 1780 įsigyti 9 registrų vargonai. Turėta: 1645 ir 1702 Karaliaučiuje gaminti paauksuoti kielikai, 1698 paauksuotas padėklas ostijoms, meniškos altoriaus žvakidės. 1848 iš 4142 parapijos narių lietuvininkais save laikė 1200 (29%), 1870 – 950 (19,1%), 1878 – 500 (11,9%), 1897 – 340 (7,2%), 1907 – 100 (2,3%), 1912 – 50 (1,3%). Reguliarios pamaldos lietuvių kalba panaikintos Pirmojo pasaulinio karo metais, 2 kartus per metus dar laikytos ir 1920–1930.

Albertas Juška

1893 pastatyta mūrinė klebonija. Parapijiečių vis mažėjo: 1861 pakrikštyti 263 vaikai, 1906 – 110 vaikų (iš jų 56 berniukai), sutuoktos 39 poros, palaidota 80 žmonių (iš jų 45 vyrai). 1906 lietuviškos pamaldos sekmadieniais laikytos 12 val. (vokiškos – 9.30 val.); Šventoji Večerė lietuvių kalba švęsta Dangun ėmimo dieną, Trejybės sekmadienį ir Derliaus šventės dieną (tada atvykdavę lietuvių ir iš Rusijos valdų – Didžiosios Lietuvos). 1906 paaukota markių: misijoms – 276, neturtėliams – 169, vaikų prieglaudai Unguroje – 69, bažnyčiai – 457, bažnytinei įrangai – 86, vargonams – 1170, įvairioms reikmėms (bendruomenei, akliesiems ir kitiems neįgaliesiems) – 651. 1905 parapijai priklausė 4265 žmonės, 30 gyvenviečių.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Pilupėnų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA