Petras Hakas

siuvėjas, knygnešys, visuomenininkas.

Hakas Petras 1899 1976, kilęs iš Rytprūsių, atėjo užkuriomis pas Elzę Šlakaitytę (1896–1977), paveldėjusią 13 ha ūkį Gurkliuose (Tauragės apskrityje). Jos tėvas Jonas Šlakaitis (1872–1919) buvo pusininkas (su broliu Miku pasidalijęs tėvų žemę). Jis sulaukė 14 vaikų (išgyveno 8), uždarbiaudavo siūdamas kaimynams drabužius, žiemą veždamas mišką iš Rietavo į Tilžę. Grįždamas per valstybės sieną iš Mažosios Lietuvos perveždavo draudžiamos lietuviškos spaudos (daugiausia evangelikų giesmynų). Tam jis buvo pritaikęs savo vežimą: dviguboje dugninėje buvo išskaptavęs, o atramose (runguose) išgręžęs ertmes vežamoms knygoms ir laikraščiams slėpti. J. Šlakaičio žentas P. Hakas mokėsi rašto pas kunigą Augustą Vymerį, buvo susipratęs lietuvis, siekė tautos dalių abipus Nemuno susivienijimo. 1923 padėjo Klaipėdos krašto sukilėliams. Kartu su kitais 1939 surengė pirmąją kapinių šventę Gurkliuose (prie Prūsijos sienos). Po Antrojo pasaulinio karo buvo Tauragės Evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininkas, Lietuvos evangelikų liuteronų Konsistorijos iždininkas. Jo dukterys Rūta bei Irma Hakaitės, sūnūs Petras ir Eduardas.

Vytautas Kaltenis

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Petro ir Elzės Hakų šeima: sėdi tėvas ir motina, už jų stovi vaikai (iš kairės) Petras, Rūta, Irma ir Eduardas, 1954 / Iš Rūtos Hakaitės albumo

Petro ir Elzės Hakų šeima: sėdi tėvas ir motina, už jų stovi vaikai (iš kairės) Petras, Rūta, Irma ir Eduardas, 1954 / Iš Rūtos Hakaitės albumo