Pelenė

Pelẽnė, Pelenų diena, pirmoji gavėnios diena po triukšmingai atšvęstų Užgavėnių. Katalikų bažnyčioje tą dieną šventinami sudegintų pernykščių verbų likučiai, jų pelenais barstomos tikinčiųjų galvos palydint žodžiais: Atmink, žmogau, kad dulkė esi ir dulkėmis virsi! Tą dieną lietuviai nedirbo didelių darbų: nekūlė javų, kultuve nevelėjo skalbinių, neverpė, nesiuvo, nelopė drabužių, nešukavo plaukų (kad pavasarį žemę ariant jaučiai nesiseilėtų, kad mėsa nekirmytų, vištos daržų nekapstytų). Moterys stengėsi kuo švariau iššveisti puodus, indus, kad juose riebalų neužsiliktų (jie trukdytų pasninkui). Daug kur vaikščiodavo ir tariami gydytojai vengrai, siūlydami merginoms ir moterims vaistažolių po Užgavėnių vaišių, reikalaudami atlygio. Vyrai tą dieną būtinai apsilankydavo karčemoje dantų išsiplauti. Taip buvo pratęsiamas Užgavėnių dienos karnavalas.

Angelė Vyšniauskaitė