Pavel Kušner

Pavelas Kušneris-Knyševas, žydų kilmės etnologas, Prūsos ir Mažosios Lietuvos tyrėjas.

Kušner (Knyšev) Pavel (Pavelas Kùšneris-Knýševas) 1886 II 26 Gardine 1968 III 14 Maskvoje, žydų kilmės sovietų etnologas, Prūsos ir Mažosios Lietuvos tyrėjas. Istorijos daktaras (1947). Nuo 1944 dirbo SSRS Mokslų akademijos Etnografijos institute; profesorius (1959). Nustatė medžiaginės kultūros reiškinių raidos kartografavimo principus. Parengė rekomendacijas, kaip, remiantis etninių faktų ir tautinių kalbų paplitimo kriterijais, nustatyti tarpvalstybines sienas ir etnines ribas. Vienintelis iš nelietuvių sovietinių mokslininkų objektyviai ir gana išsamiai aprašė Prūsos senuosius gyventojus aisčius. Prūsos baltiškumo koncepciją pagrindė archeologijos, etnologijos, lingvistikos, statistikos, istorinės geografijos ir istorijios mokslų duomenimis. Daugiausia naudojosi vokiškais (Adalberto Bezzenbergerio, Махо Toeppeno ir kitų) šaltiniais. Apžvelgė vakarų baltų raidą nuo atsikėlimo prie Baltijos jūros krantų iki XX a. vidurio. Prūsos ir Mažosios Lietuvos tyrėjams svarbiausia jo Maskvoje 1951 išleista monografija Etničeskije teritorii i etničeskije granicy [Etninės teritorijos ir etninės ribos; pirminis pavadinimas Zapadnaja čiast teritorii etnografičeskoj Litvy [Etninės Lietuvos teritorijos vakarinė dalis] (pabrėžiant, kad Mažoji ir Didžioji Lietuva – vientisa etninė lietuviška teritorija). Knygos II dalis Etničeskoje prošloje jugo-vostočnoj Pribaltiki [Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis; 1979 Čikagoje išleista lietuvių kalba, 1991 Vilniuje rusų kalba]. Knyga parengta, kai JAV politikai ėmė kalbėti apie Karaliaučiaus krašto atėmimą iš SSRS. Tuomet SSRS vadovas J. Stalinas įsakė įrodyti, jog Rytprūsių šiaurinė dalis yra vienos iš SSRS tautų – lietuvių – etninė teritorija. Kušneris-Knyševas monografiją rašė pasinaudojęs senąja etnografine literatūra ir bendradarbiaudamas su lietuviais mokslininkais Povilu Pakarkliu ir Juozu Žiugžda. Sekdamas XIX a.–XX a. pradžios vokiečių mokslininkais, Kušneris-Knyševas nurodė prūsų ir vakarų lietuvių etninę teritoriją ir jos laipsnišką mažėjimą dėl vietos gyventojų vokietėjimo. Pažymėjo etninį perimamumą tarp Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų ir vėlesnių lietuvininkų, pabrėžė, kad iki pat XVIII a. pražios (iki didžiojo maro bei bado ir vokiečių kolonizacijos) dauguma Rytprūsių šiaurinių apskričių tebebuvo lietuviškos, lietuviai esą to krašto autochtonai (senieji gyventojai), o vokiečiai – kolonistai. Kušnerio-Knyševo monografija turėjo atlikti politinę paskirtį – susieti sovietų okupuotas baltų teritorijas (Karaliaučiaus kraštą) su Lietuvos SSR, visada turėjusia likti SSRS dalimi. Tačiau tai vienas svarbiausių mokslo darbų apie Prūsos ir Mažosios Lietuvos praeitį, ten gyvenusių etnosų bei tautų santykius. Pasikeitus politinei padėčiai, sovietų režimui Kušnerio-Knyševo veikalas tapo žalingas.

Algirdas Matulevičius

Vytautas Šilas

Iliustracija: Vakarų lietuvių ornamentais puošta Įsės, Pakalnės aps., žvejų spinta – šoninė pusė / Iš P. J. Kušnerio (Knyševo) knygos „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“, II leidimas 1991 (rusiškai)

Iliustracija: Vakarų lietuvių ornamentais puošta Įsės, Pakalnės aps., žvejų spinta – spintos durelės / Iš P. J. Kušnerio (Knyševo) knygos „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“, II leidimas 1991 (rusiškai)

Vakarų lietuvių ornamentais puošta Įsės, Pakalnės aps., žvejų spinta – šoninė pusė / Iš P. J. Kušnerio (Knyševo) knygos „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“, II leidimas 1991 (rusiškai)

Vakarų lietuvių ornamentais puošta Įsės, Pakalnės aps., žvejų spinta – spintos durelės / Iš P. J. Kušnerio (Knyševo) knygos „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“, II leidimas 1991 (rusiškai)