paukštininkystė

paukštininkỹstė. Kiekviename kaimiečių ar dvarininkų ūkyje, amatininkų ūkelyje laikytos vištos, kalakutai, perluotės, tvenkiniuose – vandens paukščiai. Paukštininkystę rėmė Žemės ūkio rūmai (vok. Landwirtschaftskammer). Krašto paukščių augintojai būrėsi į susivienijimus. Rytprūsių paukštininkų draugija nuo mėgėjiškos perėjo prie grynaveislės paukštininkystės, rūpindamasi veislių produktyvumu. Siekdami pastovaus pelno, Rytprūsių paukštininkai įkūrė Šviežių kiaušinių centrą (vok. Frischeizentrale), turintį supirkimo punktus visame krašte. Paukštininkystės mastą įvairiose apskrityse lemdavo ūkių dydis ir dirbamos žemės kiekis. Ten, kur jos nebuvo daug (pvz., Labguvos apskrityje 100 ha teko tik 16–18 ha dirbamos žemės), buvo paplitusi paukštininkystė ir gyvulininkystė. 1933 Labguvos apskrityje auginta 153 475 vištų, žąsų ir ančių; 1936 – 165 819. Labiausiai paplitusios vištų veislės: dryžuotos Plymouthrocks, tamsiai raudonos Rhodeländer, itališkos ir baltosios Leghorn. Kiaušinis kainavo 0,2 RM, viščiukas – 0,8–1 RM, jauna višta – 8–10 RM, višta – 12–15 RM. Vištas, kurios dėdavo iki 140 kiaušinių, skirdavo mėsai. Savotiška paukštininkystės šaka buvo balandžių auginimas pramogai, pašto reikalams. Pvz., 1921 įsteigti balandžių augintojų klubai Tilžėje (G. Greinus, Jakubaitis – Jakubeit ir kiti), 1925 Klaipėdoje, 1927 Ragainėje rengė parodas krašte ir Vakarų Vokietijoje. Pasižymėjo Mikuvaitis – Mikuweit, Stalsus ir kiti. Rytprūsių (Elbingo) baltagalviai balandžiai buvo smulkūs ir grakštūs; ilgis 30–32 cm, judrūs, sugebėjo verstis. XIX a. viduryje Rytprūsiuose žinota ir kitų baltagalvių balandžių veislės: Gumbinės, Karaliaučiaus, Įsruties. Daug paukščių buvo parduodama į Angliją. Jau tuomet nykstančios rūšys buvo Įsruties baltagalviai balandžiai ir Tilžės spalvotagalviai. Baltagalviai puikiai skraidydavo, buvo basakojai, ore išbūdavo apie 1 val.; spalvotagalviai nekildavo aukštai, skrydyje užtrukdavo 10–30 minutes, jų kojos buvo apaugusios plunksnomis. Šie balandžiai sugebėjo verstis kūliu per galvą, turėjo šviesias akis, jų snapai buvo vidutinio ilgumo. Karaliaučiaus spalvotagalviai buvo sunkiai veisiami trumpasnapiai balandžiai, nepajėgę išauginti savo vaikų. Spalvotagalvio galva turėjo būti apvali, stora (kokio platumo viršugalvis, tokio ir skruostai). Klaipėdos aukštaskrydžiai (vok. Memeler Hochflieger), buvo vienintelė tarpukariu Lietuvoje išvesta balandžių rūšis, pripažįstama pasaulyje. Rytprūsių vartikliai/kūlvertai (vok. Ostpreussischer Werfer) buvo Karaliaučiaus spalvotagalvių ir Liepojos baltauodegių pirmtakai. Jie būdavo vienspalviai (balti, geltoni, juodi ir kitokie), kojos trumpos, apaugusios didelėmis ar mažomis plunksnomis.

MLEA

Iliustracija: Žąsys ūkininko kieme Samalukuose, Gumbinės apskritis, iki 1944 / Iš MLEA