paukščių stebėjimo ir žiedavimo stotys
paũkščių stebjimo ir žiedãvimo stõtys. Nuo seno pastebėta, kad Baltijos pajūriu praskrenda daugybė paukščių, domėtasi paukščių kelionėmis. 1901 I 1 J. Thienemanno įsteigta pirmoji pasaulyje Rasytės privati paukščių stebykla – žiedavimo stotis, kurią globojo Deutsche Ornithologische Gesellschaft [Vokietijos ornitologų draugija]. Ten pradėti nuoseklūs paukščių rūšių įvairovės ir rudeninio traukimo tyrimai; suregistruota visos pastebėtos paukščių rūšys, jų skridimo laikas, aukštis, skrydžio ypatumai. Ypatingas dėmesys skirtas baltiesiems gandrams, kaip išskirtiniams Rytprūsių saugojamiems paukščiams. Baltųjų ir juodųjų gandrų migracijų tyrinėjimai paskatino J. Thienemanną kelti gandralizdžius ir raginti sodiečius globoti gandrus. Netrukus Kuršių nerijos namų stogai pasipuošė gandralizdžiais. Rasytėje būta ir žemiausio, vos per 1,5 m aukštyje, gandralizdžio, kuriame sėkmingai perėjo gandrų pora. Tirti gandrų parazitai, mityba, perėjimo ypatumai, migracijų klausimai; nustatyta, kur jie žiemoja, kaip jaunikliai randa kelią į žiemavietes tolimajame Afrikos žemyne (įgydami klaidų patirtį, naudodamiesi atsitiktinėmis oro srovėmis, sklęsdami pavėjui). Pirmą kartą pritaikyta ir technikos naujiena – radijas (1928 informacija apie stebėtus gandrus, rastus žiedus ir tyrimų eigą skelbta per Vokietijos radiją). Nustatyta, kad Šiaurės ir Rytų Europos gandrai žiemoti skrenda vadinamuoju rytiniu srautu per Egiptą, Etiopiją į Pietų Afriką, o Anglijos, Prancūzijos ir Vokietijos, kitapus Veserio perintys jų gentainiai patraukia srautu per Gibraltaro sąsiaurį. Pavieniai Rytprūsių gandrai dėl nežinomų priežasčių pasirenka kitą skrydžio kelią. 1903 X 3 metaliniu žiedu Rasytės paukščių stebėjimo ir žiedavimo stotyje paženklinta pilkoji varna, kitais metais sužieduota per 160 įvairių rūšių paukščių. 1912 Kuršių nerijoje panaudota ar išsiųsta kitiems Rytprūsių ornitologijos mėgėjams apie 39 900, o 1936 – net 149 430 žiedų. Vien 1906 Rasytėje ir gretimuose kaimeliuose sužieduota per 1000 baltųjų gandriukų. Tyrimų laikotarpiu visuose Rytprūsiuose sužieduoti maždaug 67 825 baltieji gandrai. Rasytės paukščių stebėjimo ir žiedavimo stotyje ant kiekvieno žiedelio buvo įspaudžiamas eilės numeris bei įrašas Vogelwarte Rossiten Germania. Mažiausi žiedeliai buvo 4 mm pločio ir svėrė per 0,05 gramo. Gaudavo žinių apie 12% sužieduotų paukščių (vien 1930 jų gauta per 13 000). Gretimame ežere gaudyti ir žieduoti rudagalvių kirų jaunikliai. Apie jų sugavimus gauta pranešimų iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Šiaurės Afrikos. 1911 Barbadoso saloje (Karibų jūroje) sugautas Rasytėje žieduotas rudgalvis kiras; 1912 II–III pranešta apie Meksikos įlankoje aptiktus šios rūšies kirus su Rasytės žiedeliais; Kuršių nerijoje žieduoti sparnuočiai buvo nuklydę per 14 000 kilometrų. Pro Ventės Ragą praeina paukščių migracijos pajūriu ir pamariu didelis kelias (kai kada per dieną praskrenda 100–200 tūkst. paukščių), 1929 T. Ivanausko iniciatyva paukščiams stebėti ten įkurta Ventės rago ornitologijos stotis. Joje pirmieji žieduotojai buvo švyturio prižiūrėtojas, gamtos bičiulis Mikas Posingis, A. Vaitkevičius, J. Šeštokas, V. Pabrinkis.
Dar skaitykite: Rasytės paukščių stebėjimo stotis, Ventės rago ornitologijos stotis.
L: Bacevičius E. Pirmoji pasaulyje Rasytės paukščių stebėjimų stotis ir jos įkūrėjas J. Tynemanas // Mokslas ir gyvenimas 2005, 1.; Kviklys B. Mūsų Lietuva. t. IV, 1991.
Iliustracija: Rasytės žiedavimo stoties žiedas ant gulbės kojos, 1937 / Iš MLEA
Iliustracija: Kormoranų kolonija prie Juodkrantės, 1999
Iliustracija: Ventės Rago paukščių žiedavimo stoties direktorius Leonas Jezerskas su talkininkais, 1975
Iliustracija: Ventės Rago paukščių žiedavimo stotis / Iš enciklopedinio žinyno „Šilutės kraštas“, 2000
Iliustracija: Rasytės paukščių žiedavimo stotis, iki 1944 / Iš Norberto Stankevičiaus rinkinio