parazitai

paraztai. Kuršių nerijos gyventojai XX a. pradžios higienos istorijoje žinoti kaip labiausiai Rytprūsiuose apsikrėtę parazitais ir kirmėlinėmis ligomis. Vokietijos vyriausybė organizavo medicinines tiriamąsias ekspedicijas; jų metu Karaliaučiaus apylinkėse ir Kuršių nerijos kaimuose ištyrė 20 000 įvairaus amžiaus žmonių, nustatė, kad nerijos kaimiečiai buvo apsikrėtę kepenų siurbikėmis, žuviniais ir plačiaisiais kaspinuočiais. Lotharas Szidatas nustatė apsikrėtimo priežastis – senosios žvejybos tradicijos. Kuršių nerijos gyventojai valgydavo žalias vėgėlių kepenis, lašišų, sykų mėsą, ikrus, užsikrėsdami žuvų parazitais ir ligomis. 1934 įsteigtas Karaliaučiaus universiteto Kenkėjų ir parazitologijos tyrimų institutas daug dėmesio skyrė laukinių ir naminių paukščių, gyvulių ir žuvų kirmėlinėms ligoms tirti: tyrė gyvūnų apsikrėtimą parazitais, masinio Kuršių marių pūgžlių, žuvėdrų, aplinkinių kaimų vištų, veršelių kritimo atvejus. Instituto darbuotojai tyrė ir marių ligos fenomeną Aismarėse. Ši liga pasireiškė 1924, vėliau – 1925 (12 žmonių mirė), 1932 (sirgo 257, iš jų 4 mirė) ir 1942. Jos priežastis nebuvo iki galo gydytojų išaiškinta.

L: Bacevičius E. Vandens ir sausumos parazitų tyrinėtojas iš Rasytės // Klaipėda, 2003.V. 30.