Pagėgių parapija
Paggių parãpija. Praeityje Pagėgiai priklausė Tilžės parapijai. Nuo 1923 apylinkių gyventojai lankė Rukų ir Piktupėnų bažnyčias. 1928 pamaldas Pagėgiuose ėmė laikyti adjunktas (kunigo pagalbininkas) Gustavas Kupssė, 1929 – Kurtas Malzeris, 1931 (bendruomenei pripažinus parapijos teises) – Martynas Šernius. Per trumpą laiką pastatyta kukli (20 m ilgio, 10 m pločio) bebokštė bažnyčia, pašventinta 1933 II 19. Po M. Šerniaus mirties pamokslavo Adolfas Studieris, 1934 atvyko kunigas Jokūbas Labrencas (Jacob Labrenz). Jo rūpesčiu 1938 pristatytas bokštas, įsigyti 2 varpai (išlieti garsiose Apoldos dirbtuvėse), pertvarkytas bažnyčios vidus. 1936 parapiją sudarė apie 3000 žmonių, dauguma save laikė vokiečiais. Pvz., 1937 per vokiškas pamaldas įžegnoti 61, per lietuviškas – 8 konfirmantai. Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos sugrįžusiems parapijiečiams pamaldas laikė sakytojai. 1946 rudenį sovietų valdžia bažnyčios pastatą atėmė, įrengė grūdų sandėlį, vėliau kino teatrą (nugriovus bokštą). Likę evangelikai liuteronai meldėsi kapinių koplyčioje kartu su katalikais. Mėginta evangelikų bendruomenę oficialiai užregistruoti, bet 1948 VI 30 prašymas atmestas, religinė veikla uždrausta. Parapija atkurta 1989 XI 27. Kunigavo diakonas R. Tamulis, bendruomenėje buvo 190 asmenų. Padedant išeivijai, atstatyta suniokota bažnyčia, pastatyti parapijos namai.
Albertas Juška
Iliustracija: Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA