ožkininkystė

ožkininkỹstė. Ožkas nuo seno augino nepasiturintys žmonės, ūkininkavę blogesnėse žemėse (dalis ožkos ir panašiais vardais pavadintų kaimų buvo įkurta nederlinguose plotuose). Ožkas augino amatininkai, žvejai (tie gyvuliai pravardžiuoti žvejų karvėmis); nereiklūs gyvuliai padėdavo pragyventi jų šeimoms. Istoriniuose dokumentuose fiksuotas ožkų skaičius įvairiuose kaimuose atspindi vienos ar kitos gyvenvietės ypatybes. Daugiau ožkų auginta pamaryje. Pvz., Labguvos apskrityje 1933 laikyta 587 ožkos, 1934 – 551, 1935 – 516, 1936 – 518.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Ožkų ganymas prie geležinkelio, 1996

Iliustracija: Pirmojo pasaulinio karo nukentėjusioji su ožka iš Didžiosios Romintos. Dabar šis gyvulėlis – vienintelė moters viltis išgyventi tėvų žemėje / Iš Viktoro Raševskio rinkinio