nendrės

néndrės, trùšiai, daugiametė žolė. Auga sąžalynais upių ir ežerų krantuose, grioviuose, pelkėse. Užauga iki 4 metrų aukščio. Nendrės sodinamos užliejamose vietose smėliui sutvirtinti. Praeityje svarbi statybinė medžiaga. Nendrynai pjauti (dagoti) žiemą nuo ledo. Kad neslystų dirbantieji, apavą pasikaustydavo vinimis. Kuršių marių pietrytinių kaimų (Lūjos, Įsės, Tovės ir kt.) žmonės nendres dar parduodavo atokiau gyvenantiems. Nendrėmis dengdavo stogus (tokia danga laikydavo ilgiau nei rugių šiaudai). Atokiai nuo Kuršių marių ir Nemuno deltos nendrynų tokia danga rečiau naudota (ten apsieita su šiaudais iš savų laukų). Pastatų stogus su nendrėmis dengdavo taip pat, kaip su šiaudais. Nendrėmis apatinį sluoksnį neretai klodavo dengdami čerpių stogus. Nendrės plačiai naudotos tinkuojant pastatus, vietoj Didžiojoje Lietuvoje įprastų medinių tinkavimo balanų. Medines ar kitas sienas apkaldavo nendrių pluošteliais (po 2–5 stiebelius) kas 5–10 cm. Labiau pasiturintys nendres surišdavo viela, ją tiesdami skersai nendrių pluoštelių. Taip buvo taupoma brangi mediena. Iš nendrių pamaryje gaminti dembliai (tuo Skirvytėjė užsiėmė K. Leitneris), įvairūs namų apyvokos daiktai.

Martynas Purvinas

Martin Tydecks

Iliustracija: Nendriniai stogai Rugulių kaime, 1999

Iliustracija: Nendriniai stogai Rusnėje, 1978

Iliustracija: Gilijos žvejo gyvenamasis namas, dengtas nendrėmis, 1936 / Iš Walterio Engelhardto knygos „Ein Memel Bilderbuch“, 1936

Iliustracija: Nendrių ruošimo talka / Iš Walterio Engelhardto knygos „Ein Memel Bilderbuch“, 1936

Iliustracija: Iširė Kuršių marių nendryne, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Nendrių pjovėjai ir Lietuvos Respublikos pasienietis Nemuno deltoje, iki 1939 / Iš Alfonso Nevardausko knygos „Pajūriais, pamariais“, 1963

Iliustracija: Ernsto Baltušio ūkinis pastatas su nendriniu stogu Pakalnės kaime (Rusnė), 1956 / Iš Šilutės muziejus fondų

Iliustracija: M. Palachienės gyvenamasis namas Svencelėje, 1976

Iliustracija: Šturmų kaimo laukininkų sodyba Ventėje, 1999