Nemuno deltos žemuma

Nẽmuno dèltos žemumà, plokščia aliuvinė lyguma Kuršių marių pietrytinėje pakrantėje. Nemuno deltos žemuma šiaurėje siekia Klaipėdos miesto pietinį pakraštį, pietuose – Labguvą, rytuose – Rambyną. Plotas apie 2000 km². Orografiniu atžvilgiu Nemuno deltos žemuma – Pajūrio žemumos dalis. Nemuno deltos žemumos reljefą pleistocene sukūrė Nemuno žemupio ledyninė plaštaka; jį performavo prieledyniniai patvenktiniai ežerai ir deltinė akumuliacija. Nemuno deltos žemumą tebekeičia Nemuno deltos gausios šakos. Paviršiaus aukštis – keli metrai virš jūros lygio; žemėja iš rytų į vakarus. Rytuose Nemuno deltos žemuma prasideda plačia Nemuno žemupio salpa. Į pietvakarius nuo Šilutės plyti visiškai plokščia žemumos dalis. Pagėgių–Plaušvarių ir Ventės–Kintų apylinkėse kai kur iš po smėlio kyšo pakilesni apskalautų pakraštinių moreninių darinių (Vilkyškių, Šakūnėlių ir Ventės rago) kalvagūbriai. Per pavasario, rudens ir kitus potvynius didelius plotus apsemia vanduo. Yra po aliuvinėmis sąnašomis palaidotų durpynų, kai kurie jų apsemti jūros. Nemuno deltos žemumoje daug atitrūkusių upių atšakų, virtusių upeliais arba ežerais – žiogiais. Atitverta marių lagūna Krokų Lanka yra didžiausias Nemuno deltos žemumos ežeras. Nuo XVI a. reguliuojamos upių vagos, kasami kanalai, statomi pylimai. Apjuosus pylimais Gilijos upę, pasikeitė potvynių pobūdis (iki minimumo sumažėjo jų vandens pralaidumas Gilija). Dešiniajame krante dumblu buvo užneštos pelkės, todėl atsirado net įdubos.

Antanas Mikalauskas

Vytautas Gipiškis

Iliustracija: Nemuno atšaka Pakalnė, 2000

Iliustracija: Nemuno atšaka Vorusnė, 2000

Iliustracija: Nemuno deltos žemuma tarp Kuršių marių ir Nadruvos–Vilkyškių kalvagūbrio / Iš Walterio Engelhardto knygos „Ein Memel Bilderbuch“, 1936