Nemerkiemio parapijos gyvenvietės
Nẽmerkiemio parapijos gyvenvietės Nemerkiemio parapijai besikuriant ir įsikūrus Nemerkiemio apylinkės buvo perdėm lietuvininkų apgyventos; tai liudija ir gyvenviečių pavadinimai, vėliau nacių pakeisti kitais vokiškais vardais. Nemerkiemio parapijos gyvenviečių sąraše žymima (*) nacių pakeistas vietovardis ir lietuviškų vardų kilmė: *Adomlaukiai (: pavardė Adomas + laukas), *Apšermininkai (: prūsų apšras „opšras“, plg. liet. Opšrininkai), *Austynėliai (: pavardė Austynėlis), *Balberžiai (: liet. bal-tas + beržas), *Budbaliai (: liet. būda + bala), *Eglaukiai (: liet. eg-lė + laukas), *Gailupėnai (: upėvardis Gailupė), *Kiaulkiemis (: pavardė Kiaulys + kiemas), *Lenkgiriai (: pavardė Lenkas, lenkas, lenkė + giria), *Miškiai (: pavardė Miškys), *Nemerkiemis (: baltų asmenvardis Nemer- + liet. kiemas), *Norgaliai (: liet. pavardė Norgaila), *Pagramučiai (: upėvardis Gramutė), *Papjūkliai (: pavardė Pjuklas), *P(i)enakiai (: vandenvardinės kilmės Pen-akiai), *Prūšiliai (: prūsas + šilas), *Ryliškiai (: pavardė Ryliškis), *Sutelkiai (: liet. Sutelkis), *Šublaukiai (: pavardė Šuba + laukas), *Vandlaužiai (: vand-uo + laužti), *Žuskiemis (: pavardė Žiužys + kiemas). Iš viso 22 vietovardžiai, iš kurių 11 yra pavardinės kilmės, 7 – iš bendrinių žodžių, 3 – vandenvardinės kilmės ir vienas – profesinės kilmės. Visi (išskyrus 1) nacių pakeisti kitais vokiškais vardais. Taigi ir naciai pripažino, kad parapijos gyvenviečių kūrėjais buvę beveik vien lietuvininkai (91,3%).
Vilius Pėteraitis