Nainiškiai

Náiniškiai, Nãniškas (vok. Neunischken, 1938 Neunassau; rus. Privol’noje), bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Įsruties apskrityje, 13 km į šiaurės rytus nuo Įsruties, Įsros upės dešiniajame krante, prie plento Įsrutis–Kraupiškas. Nainiškiai kūrėsi upės slėnio šlaite, pakilesnėje ir sausesnėje vietoje. 1584 minėti Naienischken. Čia gyveno vien lietuvininkai. Nuo seno Įsros slėniu per Nainiškius ėjo vieškelis Įsrutis–Kraupiškas–Ragainė, skatinęs kaimo plėtrą. Nainiškiai išsiplėtė Didžiosios kolonizacijos laikais, čia atsikėlus šveicarams ir išeiviams iš Nassau žemės – evangelikams reformatams. XIX a. pradžioje buvo mišrus kaimas su vėjo malūnu, su 37 gyventojais ir 35 ugniakurais. 1871 bažnytkaimyje gyveno 374 žmonės, buvo 37 gyvenamieji namai. 1873 vietos reformatų bendruomenė pasistatė mūrinę bažnyčią su varpinės bokštu. Evangelikai liuteronai (ir lietuvininkai) iš Nainiškių eidavo į netolimą Peleninkų bažnyčią. 1905 gyveno 400 žmonių ir buvo 42 gyvenamieji namai, bažnytkaimis valdė 801,6 ha žemės. 1912 gyveno 450 žmonių. Veikė pašto, telefono ir telegrafo skyriai, kalvė. Buvo 2 užeigos namai su krautuvėmis, 5 dvareliai (liet. Geginat ir kita). Mūrininkais dirbo lietuvininkai Amsoweit ir Warnat, siuvėjais – Ruddigkeit [Rudikaitis] ir kiti. 1912 Nainiškių dvaras valdė 178 ha žemės, dar nuomojo 15 ha iš parapijos; augino galvijus ir arklius. Nainiškiai buvo tankiai užstatyta gyvenvietė su bažnyčia ir dvaro sodyba paplentėje. 1939 gyveno 500 žmonių. SSRS valdymo metais Nainiškiai suniokoti, bažnyčia perstatyta joje įrengiant įvairias patalpas. 1994 buvo dvaro sodybos ir bažnytkaimio liekanos. Vietovardis yra asmenvardinės kilmės iš pavardės Nainys.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Nainiškių buvęs kumetynas, 1994

Iliustracija: Nainiškių buvęs dvaro sandėlis, 1994