Nadruva

Nadruvà, vardas. Petro Dusburgiečio paminėtą Nadruvos vardą Nadrowia K. Būga kildino iš prūsų na „ant“ ir *dravis, kurio pagrindinė reikšmė buvusi „medis, pušis“. To laikėsi ir A. Salys, pastebėdamas: etimologija juo įtikinamesnė, kad Pagudės ir Pamedės vardai taip pat susiję su krūmu ir giria. Įmanomą etimologiją minėjo K. Kuzavinis ir Z. Zinkevičius: Nadrava – kraštas, esantis ant *Dravos upės (vėlesnės Druojos) krantų. Nadruva – labai senas vardas, greičiausiai vandenvardinės kilmės, kaip ir ne vienas etnonimas, giminės ar tautos kraštas, plg. Sūduva: uėvardis Sūdupis, Sūduonia; Jotva: upėvardis Jotija, Jotupis; Dainava: upėvardis Dainava; Latvija: upėvardis Latava, Latuva, Latupis; Lietuva: upėvardis Lietauka <*Lietava <*Leitava. Nadrava – tikriausiai Nad- – šaknies vedinys, išplėstas -r- formantu ir priesaga -ava-, sudarytas kaip ir upėvardis Eis-r-ava, Vikr-ava ir kiti. Nad- – senovinė vandenvardinė šaknis, sietina su indoeuropiečių *nod-, *ned-, *nid- „šlapias, srovė, tekėti“, plg. senovės indų nadi „upė, srovė“, nedati „teka, srūva“, gotų natjan „sudrėkinti“ iš germanų *nad-, su kuriuo siejamas ir vok. nasz, anglų saksų nat „šlapias“. Su šia šaknimi (balsių kaitos įvairiais laipsniais) sietini tikriniai vardai, plg. prūsų miškas Nadeyn, ežeras Nede, liet. upėvardis Nedėja, ežeras Nedingis, latvių upėvardis Nediene ir vietovardis už baltų kalbos ploto: Nεδϖυ (Peloponesas), Nedao (Panonija), Nεδα (Arkadija). Nadruva savo vardo šaknimi ir struktūra yra vandenvardinės kilmės, o kilme ir prasme veda į prabaltiškus-baltiškus laikus, į prūsų ir lietuvių bendrybę.

Vilius Pėteraitis