Mikas Šlaža

Šlažà Mikas 1899 IX 26Valėnuose (Kretingalės par.) ?, račius, ūkininkas, sakytojas. M. Šlažos tėvai – Ansas ir Marija Trakikė Šlažai, užaugino 4 vaikus: Grėtą Bobienę (gyveno Kalotėje), Miką, Adomą ir Anę Labrencienę (Adomas ir Anė 1959 išvyko į Vokietiją).

M. Šlaža 1919–1922 Trušeliuose mokėsi račiaus amato pas meistrą Jokūbą Gindulį. 1928 vedė Bertą Prišmantikę (g. 1905 VIII 31 Klaipėdoje). 1940 pašauktas į Vokietijos kariuomenę, tarnavo Rytprūsiuose. Po keliolikos mėnesių paleistas, nes apylinkėje reikėjo račiaus. 1946 pradžioje su šeima ir išimtininkais išvarytas iš ūkio (į jų ūkį atsikraustė naujakurys iš Žemaitijos Kostas Zaboras). Apsigyveno į Sibirą ištremto Miko Tydeko ūkyje. 1951 nualinęs Šlažų ūkį K. Zaboras perėjo į Miko Tydeko ūkį Trakių kaime, o M. Šlaža su šeima grįžo į savo ūkį. Po Antrojo pasaulinio karo M. Šlaža ėmė skelbti Dievo žodį, nors sakytoju ir nebuvo paskirtas. Bendravo su sakytojais Martynu Stimbra, Martynu Lankučiu, Martynu Tydeku. Prižiūrėjo Trakių kapines. Ilgametis Plikių parapijos tarybos pirmininko pavaduotojas. Turėjo 2 sūnus: Valterį (g. 1935 VII 24–1951 IX 20, žuvo) ir Ernstą.

Algirdas Žemaitaitis