Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Medeina

senovės baltų dievybė.

Medeinà, senovės baltų dievybė. Medeina minėta labai fragmentiškai. XVI a. Jonas Lasickis Medeiną mini dievų sąraše: Modeina et Ragaina sylvestres sunt dii [Medeina ir Ragaina yra miško deivės]. Mikalojus Daukša mini Medeinas (miškų nimfas). Manoma, kad Medeina žinota ir Mažojoje Lietuvoje. Marija Gimbutienė, Algirdas J. Greimas manė, kad Medeina vadinta Medeina ir Žvėrūna (tai buvusi viena mitinė būtybė). Gal tai atskiros deivės, kurios galėjo atsirasti iš vienos miško dievybės, susiaurėjus jos funkcijoms. Medeinos vardo etimologija įvairiai aiškinta (pvz., A. J. Greimo nuomone, medeina reiškia medžiotoja). Liet. Medeina ir latv. Mežu māte laikytinos giminiškais žodžiais (iš liet. medžias, medė – miškas, latv. mežs – miškas, prūs. median – miškas). Lietuvių kalboje ilgainiui medžias – miškas gavo medžio reikšmę, žemaičių tarmėje išlaikyta senoji reikšmė medė – miškas. Žodį medės (girės) minėjo ir Jonas Bretkūnas. Tas žodis vartotas senovės jotvingių, kuršių teritorijose. Tikėtina, kad ten garbinta ir deivė Medeina. Priesaga -eina/-aina būdingesnė prūsų bei vakarų baltų kitoms tarmėms. Pirminė Medeinos funkcija turėjo būti miškų globa.

Fraenkel E. Litauisches etymologisches Wörterbuch. Heidelberg-Göttingen, 1962, 1965, t. 2; Gimbutienė M. Baltų mitologija // Mokslas ir gyvenimas. 1989, nr. 1–10; Greimas A. J. Tautos atminties beieškant. Vilnius–Chicago, 1990; Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos leksika. V., 1990.

Asta Balčiūnienė