mato vienetai

mãto venetai. Rytprūsiuose javai seikėti šėpeliais (vok. Scheffel). Įvairiose vietovėse jie buvę skirtingi. Pvz., Geldapės šėpelis = 54,961 litro. 1 šėpelis = 16 gorčių (vok. Metzen, 1 gorčius = 3,435 litro), 60 šėpelių = 1 lastas (vok. Last), 24 šėpeliai = 1 vispelis (vok. Wispel). Klaipėdoje XVIII a. naudotas mažasis šėpelis (57,1 litro) iš 40 stuopų. Tai buvo 44,3 kg kviečių; 41,5 kg rugių; 33,9 kg miežių; 25 kg avižų. 4 gorčiai sudarė 1 ketvirtį (vok. Viertel). Gorčius dar dalytas į stuopas (vok. Stof). Alus matuotas statinėmis (vok. Tonne, 1 statinė = 114,5 litro), o degtinė (brangvynis, vok. Brandwein) matuota omais (vok. Ohm, 137,4 litro). 1 statinėje buvo 100, 1 ome – 120 stuopų. 1 stuopa = 1 kvorta (vok. Quart, 1,145 litro). Mediena matuota aštuntadaliais (vok. Achtel, 11,13 m³): 1 aštuntadalis = 5×8×9 medžio gabalo pėdų = 360 kubinių pėdų (vok. Kubikfuß). Dar mediena matuota fuderiais (vok. Fuder) arba kornikeliais (vok. Kornickel), lygiais 1,39 m³. Svoris matuotas centneriais (vok. Zentner = 51,448 kilogramo). 1 centneris = 110 svarų (vok. Pfund, 1 svaras = 467,7 gramo). 1 svaras = 32 lotai (vok. Lot, 1 lotas = 14,62 gramo). 60 vienetų sudarė 1 kapą (vok. Schock). Kiaušinius parduodavo po 15 vienetų = 1 mandelis (vok. Mandel). Vėliau litrais pardavinėti grybai, miško uogos. Bulvės seikėtos po 5 litrus.

Ilgio matai. Nuo 1233 naudota Kulmo matų sistema: 1 mylia = 1800 rykščių (vok. Rute) = 27 000 pėdų (vok. Schuh arba Fuß) = 13 500 uolekčių (vok. Eile). 1 pėda = 2 uolekčiai (1,152 metro). 1 rykštė = 15 pėdų = 7,5 uolekčių (4,322 metro). Nuo 1577 įsigaliojo naujoji Kulmo sistema, pagal ją 1 rykštė = 4,389 metro, o pėda = 1,170 metro. Nuo 1721 įvesta Olecko matų sistema (vok. Oletzkoisches Maß), pagal kurią 1 rykštė = 4,170 metro, o 1 pėda = 1,112 metro. Nuo 1755 įsigaliojo Magdeburgo matų sistema, pagal ją 1 mylia = 2 000 rykščių = 24 000 pėdų = 288 000 colių (vok. Zoll) = 7,533 kilometro. 1 pėda = 31,385 cm, 1 colis = 2,615 cm. 1 colis = 12 brūkšnių (vok. Strich). 1813 ši sistema buvo pakeista dešimtaine ir 1816 pavadinta Prūsiškąja matų sistema. Metriniai ilgio matai įvesti tik 1872.

Ploto matai. Žemės plotas XIV a. matuotas ūbais (vok. Hufe, Huben) ir arklais (taip pat žagrė, žambris). Vokiškasis arklas (vok. Pflug) buvo didesnis už vietinį (vok. Haken). Jis reiškė jaučių jungu arba arkliu apdirbamą žemės plotą. Iki 1793 plotui matuoti daugiausia naudotas ūbas. Iki 1721 pagal naująją Kulmo ploto matų sistemą 1 ūbas = 30 margų (vok. Morgen, tai toks žemės plotas, kurį galima arkliu aparti per dieną) = 9000 kvadratinių rykščių (vok. Quadrat-Rute). 1 ūbas = 17,338 hektaro. 1 margas = 300 kvadratinių rykščių (57,795 arų). 1 kvadratinė rykštė sudaro 19,265 m². Nuo 1721 pagal Olecko ploto matų sistemą 1 ūbas = 15,6484 hektarų, 1 margas = 52,1612 arų, 1 kvadratinė rykštė = 17,3871 m². Nuo 1755 pagal Magdeburgo ploto matų sistemą 1 ūbas = 7,6597 hektaro, 1 margas = 25,5322 aro, 1 kvadratinė rykštė = 14,1846 m². Nuo 1793 Magdeburgo sistema paskelbta vienintele galiojančia. Ūbą nustota naudoti kaip ploto mato vienetą. Nuo 1813 įvedus metrinę sistemą, Magdeburgo ploto matų sistema pervadinta į Prūsiškąją ploto matų sistemą. Tačiau dar 1839 ir 1863 kaimų kronikose randama duomenų, kur žemės plotas pagal senąsias sistemas matuojamas ūbais (1 ūbas = 7,6 hektaro).

L: Sonderschrift des Vereins für Familienforschung in Ost- und Westpreußen. Nr. 82/1. Hamburg, 1995. S. 495–504; MLEA.

Mato vienetai XIX a. pradžioje Rytprūsiuose.

Ilgio mato vienetai: 1 prūsiška (brandenburgiška) pėda (vok. Fuß) = 12,358 angliško colio. 100 prūsiškų pėdų = 103 rusų pėdos = 31 prancūzų metras. 10 lauko pėdų (vok. Feldfuß – 1 rykštė = 2 sieksniai (vok. Klafter) = 3,76625 metro. 1 uolektis (vok. Eile) atitinka 25¹/₂ colio. Taigi 100 prūsiškų uolekčių = 108 Krokuvos uolekčių = 94 rusų aršinų (1 aršinas = 71,12 cm) = 67 prancūzų metrams. Jūrinis sieksnis (vok. Faden) = 6 prūsiškoms pėdoms. 1 prancūzų jūrmylė = 17 745 prūsiškoms pėdos. 1 rusų varstas = 1,067 km = 3403 prūsiškos pėdos. 1 prūssiška mylia = 5,5 anglsiškos mylios.

Tūrio mato vienetai. Mūrijant sienas ar dirbant žemę, matuojant lauko akmenis naudota šachtos rykštė (vok. Schacht-Ruthen) (1 rykštė ilgio ir pločio ir 1 pėda aukščio) = 144 kubinėms pėdoms. Berlyno šėpelį (vok. Berliner Scheffel) sudaro 3 072 prūssiški kubiniai coliai, 1 ir ²/₉ kubinės pėdos arba 55 prancūzų hektolitrai. Druska, anglis, pelenai ir kitos sausos prekės matuotos statinėmis (vok. Tonnen), į statinę telpa 4 šėpeliai. Druskos statinė svėrė 405 svarus (vok. Pfund). Linų sėklų statinė = 37 ir ²/₃ gorčiaus (vok. Metzen). 100 berlyniškų kvortų = 72 rusų puodeliams (rus. kružka) = 115 lenkų kvortų.

Svorio mato vienetai. Atliekant laivų krovos darbus naudotas laivų svaras (vok. Schiffspfund) – 3 cnt = 330 svarų. Laivų lastas (vok. Preußisch Schiffslast) = 4 000 svarų = 36 centneriai. Centneris = 110 svarų. Prekiaujant vilnomis naudotas mato vienetas akmuo (vok. Stein) = 22 svarams. 5 akmenys = 1 centneriui. 100 prūsiškų svarų = 115 Varšuvos svarų = 47 prancūzų kilogramams. Auksui ir sidabrui naudota markė (vok. Mark), kurią sudarė 288 granai = 8 uncijos = 16 lotų = 256 pfenigai = 512 helerių = 3607,6 anglų grano, arba 233,75 gramo. Brangakmenių 1 karatas = 4 granams, arba 0,20544 prancūzų gramo. Vaistinėse ir medicinoje naudotas svaras = 12 uncijų, 96 drachmoms (vok. Drachme), 288 skrupeliams (vok. Scrupel), 5760 gramų, ³/₄ prūsiško svaro. 1 uncija = 2 lotai. 160 prūsiškų medicinos svarų = 256 niurnbergiškiems medicinos svarams. Anuomet Europoje (ir įvairiose Vokietijos dalyse) naudoti mato vieneta labai įvairūs, neretai vadinti vienu vardu (mylia, svaras ar kitaip). Dėl glaudžių Mažosios Lietuvos prekybinių ryšių su Vakarų Europa kartais šaltiniuose nurodyti prekių ir kiti kiekiai įvairių vietovių mato vienetais.

L: Ebenroder (Stallupöner) Heimatbrief. 39. Folge, 2002, S. 105–108.

Mato vienetų palyginimai. Dar XX a. pradžios populiariuose leidiniuose spausdintos senųjų ir naujųjų matų palyginimo lentelės, padedančios krašto gyventojams susigaudyti painiuose matų santykiuose. Pvz., ilgio matai: 1 pėda = 0,31385 m; 1 colis = 2,615 cm; 1 linija = 2,18 mm; 1 rykštė = 3,7662 m; 1 uolektis = 0,66694 m; 1 Lachter = 2,0924 m; 1 Faden = 1,8831 m. Ploto matai: 1 kvadratinė pėda = 0,098504 kv. m; 1 kvadratinis colis = 6,8406 kv. cm; 1 kvadratinė linija = 4,7504 kv. mm; 1 kvadratinė rykštė = 14,185 kv. m; 1 margas = 25,532 aro; 1 kvadratinė mylia = 5673,8 ha; 1 kvadratinis Lachter = 4,378 kv. metro. Tūrio matai: 1 kubinė pėda = 0,030916 m^З; 1 kubinis colis = 17,891 сm³; 1 medienos Klaster = 3,3389 m³; 1 šachtų rykštė = 4,4519 m³; 1 durpių kubas = 4,2775 m³; 1 vispelis = 13,91 hektolitro; 1 šėpelis = 54,961 litro; 1 Metze = 3,4351 litro; 1 fuderis = 8,2442 hektolitro; 1 Orhoft = 2,0611 hektolitro; 1 omas = 1,3740 hektolitro; 1 Eimer = 68,702 litro; 1 Anker = 34,351 litro; 1 kvorta = 1,145 litro. Svorio matai: 1 svaras = 0,5 kg; 1 lotas = 16,667 g; 1 Quentchen =1,6667 g; 1 centas = 1,6667 decigramo; 1 Korn = 1,6667 centigramų; 1 centneris = 50 kilogramų.