Martinas Reisgys

Reisgỹs Martinas vyresnysis 1854 IV 8Lankupiuose 1927 III 3Biržininkuose, neturtingo Venskų kaimo laukininko sūnus, kovojęs už lietuvių kalbą Mažosios Lietuvos (Klaipėdos apskrities) mokyklose ir bažnyčiose, visuomenės veikėjo Martyno Reisgio jaunesniojo tėvas. Vedė laukininko samdinę Mariją Jagminaitę. Statė namus, vėjo malūnus. 1894 pirko 12 ha ūkelį Biržininkuose, pasistatė sodybą su ant akmenų pakelta tipiška klėtimi, užveisė didelį sodą, augino bičių. Priekulės parapijoje rinko parašus po peticija kaizeriui dėl lietuvių kalbos, kuri buvo išstumiama iš mokyklų ir bažnyčios. Mėgdavo padeklamuoti eilėraščių, pagiedoti lietuviškų giesmių. Turėjo nemažą bibliotekėlę, prenumeravo laikraštį Draugystė, ėjusį Priekulėje, Tilžės keleivį, vėliau Klaipėdoje leidžiamus lietuviškus laikraščius, 30 metų buvo kaimo seniūnas ir gaudavo Klaipėdos krašto valdžios žinias. Atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos jis pirmas iš kaimo seniūnų pradėjo rašyti valdiškus raštus lietuviškai. Vėliau iš krašto autonominės valdžios reikalavo, kad viešajame gyvenime būtų laikomasi abiejų oficialių krašto kalbų – lietuvių ir vokiečių – lygiateisiškumo. Be Martyno, turėjo dar tris sūnus ir dukterį: Kristupą (gyveno Dreižiuose), Miką (vedė Aną Gervinaitę, gyveno Stragniškiuose), Madlynę (ištekėjo už Šližio, gyveno Laugaliuose) ir Anskį (g. 1900 XI 1 Biržininkuose, vedė Mariją Skystimaitę, gyveno Biržininkuose).

L: Lietuvos keleivis, 1927 III 3, Nr. 52.

Vytautas Gocentas

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Visuomenės veikėjo Martyno Reisgio motina Marija Jagminaitė-Reisgienė (dešinėje), apie 1925 / Iš Evos Reisgies (Ievos Reisgytės) šeimos albumo

Iliustracija: Marija Skystimaitė-Reisgienė ir Anskis Reisgys (sėdi) su vaikais Sibire: stovi Anė, Martynas, Henrikas, Madlyna, prie tėvų vaikaitis, apie 1948 / Iš Elenos Reisgytės-Urbonavičienės šeimos albumo