marškiniai

marškinia, lengvo audinio liemens apdaras. Lietuvininkės išeigai dėvėjo po 2–3 marškinius. Viršutiniai buvo plonos drobės, išpuošti, vadinti papetėmis, prymarškiniais. Paprasti kasdieniniai marškiniai vadinti drobiniais. Marškiniai siūti su peteliais, jungiančiais 2 drobės gabalus dvejopai: peteliai prisiuvami arba prie horizontaliojo viršutinio krašto, arba prie šono vertikaliai. Buvo puošiamos marškinių rankovės (viršus, apačia), peteliai, apykaklė. Dėvėti ir tunikinio sukirpimo marškiniai su perpetėmis. Jie taip pat puošiami siuvinėjimais, kartais išaustu motyvu. Friedrichas Samuelis Bockas rašė, kad Klaipėdos krašto merginos marškinius siuvinėja žalios ar juodos spalvų vilnoniais siūlais, o Įsruties apylinkėse dėvimi marškiniai be rankogalių ir peltakiuoti baltais siūlais. XVII a. lietuvininkai vilkėjo baltus lininius, trumpus ir siaurus tunikinio sukirpimo marškinius siaura apykakle. Kartais ant kaklo ryšėjo trumpus kaklaraiščius. XIX a. marškiniai dažniau siuvami su stoneliu iš medvilninio audinio. Ryšėtos kaklo skarelės, dengusios marškinius.

Irma Šidiškienė

Iliustracija: Taip lietuvininkės dėvėjo marškinius XIX a. pabaigoje / Iš MLEA