Marjell, die

Marjell, die, gretutinės lytys Margeli, Mergeli ir Marjellchen (sudurtiniuose žodžiuose: Dienstmargell – tarnaitė, Kindermargell – auklė, Milchmargell – melžėja), lituanizmas vokiečių rytprūsiečių šnektoje. Kilęs iš lietuvių mergelė – mergina, mergaitė, merga, patekęs ir į vokiečių bendrinės kalbos žodynus Der Große Duden (1934, 1942 ir kitus), Der Sprach-Brockhaus (1949). Plg.: Eine forsche Marjell [smarki mergina], Marielge [senosios Tilžės alaus pavadinimas], Marjellchen [25% juodųjų serbentų likeris, serbentinė]. Žodis Marjell kilęs iš senųjų prūsų kalbos (mergā). Marjell atitinka lotynų kalbos žodį virgo (mergelė). Marjell užtinkame ir knygų pavadinimuose: Hildegard Rauschenbach Marjellchen wird Berlinerin [mergina tampa berlyniete], Ruth-Maria Wagner Luntrus und Marjellchen [išdykėlis vaikinas ir merginos].

Vilius Pėteraitis