Malkų įlanka

Málkų lanka (vok. Holzhafen), dirbtinė įlanka Klaipėdos sąsiaurio rytiniame krante ties Kiaulės nugara, Smeltės pusiasalio atskirta nuo Kuršių marių. 1865–1873 pastatytas Klaipėdos kanalas, sujungęs Klaipėdos uostą su Nemunu. Šiuo kanalu plukdyta mediena. Kanalo šiaurinis galas įvestas į Kuršių marias 1 km piečiau Smeltalės upelio žiočių. Ten suformuotas 2 m gylio miško medžiagos, arba Malkų uostas. Ši 0,2–0,3 km pločio ir apie 1,5 km ilgio dirbtinė akvatorija apsaugota nuo Kuršių marių bangų pylimu, vėliau pavadintu Smeltės pusiasaliu. Iš buvusios pakrantės kasant gruntą ir gilinant Malkų įlanką, gruntas piltas į tą pusiasalį (saugojusį Malkų įlanką nuo vėtrų, srovių ir ledonešių). Ramiame Malkų įlankos užutekyje laikyti iš Nemuno atplukdyti sieliai, baidokai su mediena ir kita. Rytine pakrante XX a. pradžioje ėjo pamario kelias iš Klaipėdos, palei jį driekėsi Smeltės viensėdžiai. Šiauriau Malkų įlankos palei Kuršmarių rytinę pakrantę įsikūrė didelės lentpjūvės ir fabrikai. Malkų įlankoje uždarbiaudavo Smeltės gyventojai (dažnai raiti paaugliai): su arkliais išvilkdavo rąstus iš vandens ir gabendavo juos į lentpjūves ir kitur. Malkų įlanka ir jos aplinka visai pakeista sovietmečiu, praplėtus Klaipėdos uostą. Dabar Malkų įlankos laivybos gylis siekia 8–10 metrus. ļlankos krantuose yra Tarptautinė jūrų perkėla. Smeltės pusiasalyje auga trispalvis astras.

Brunonas Gailiušis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Buvęs Klaipėdos malkų uostas, 1989