mairūnas

mairnas (lot. Majorana), lūpažiedžių šeimos kvapusis prieskoninis, vaistinis augalas. Gerai auga lengvose, derlingose dirvose. Buvo labai paplitęs prieskonis krašte. Augindavo daržuose. Mairūną dėdavo į kepenines dešras, žirnių troškinį, valgydavo su pupomis, salotomis. Juo barstydavo duoną, užteptą ančių ir žąsų taukais. Manoma, kad lietuviškas vardas meironas, -ūnas kilęs iš Rytprūsių vokiečių tarmių (meiran, meiron). Mažosios Lietuvos dainose įvaizdis mėronėlis, mėronėliai atlieka stilistinę funkciją (Parsineš kvietkelių, vienų mėronėlių, aukso pumpurėliais, sidabro lapeliais; Ei tu, mano žaliasis mėronėli, kas tave įsėjo, nuravėjo, kas tavo šakeles pagenėjo?). Jose išlaikoma ir tiesioginė mairūno reikšmė (atein akrūtas per Nemunėlį su brangiais tavorėliais. Ne su rugeliais, ne su kvietkeliais, su brangiais mėronėliais).

MLFA

Rūta Grumadaitė

Iliustracija: Mairūnas