lova

lóva, baldas. Žinomos 3 tipų senovinės lovos: paprastos, praplatintos, su baldakimu. Paprastos lovos buvo aukštais šonais, su išpjova viename jų, kad būtų patogiau įlipti. Tokių lovų šonai profiliuoti ar lygūs, kiek žemesni už lovų galus, kurie visad būdavo puošnūs (išpjaustinėti, profiliuoti ir kita). Lovos be papuošimų stovėjo tik kamarose ar kitur. Antrojo tipo lovose buvo šautuvė (ant 2 kojų besilaikanti trisienė medinė dėžė, ištraukiama iš lovos šono). Savotiškiausios buvo krašte paplitusios trečiojo tipo lovos (vok. Himmelbett). Kai kuriuose namuose buvo po kelias tokias lovas. Jas gaubdavo lentų dangtis ant aukštų stovų, o tarpus tarp stovų dengdavo dailios užuolaidos. Atsigulusieji į tokią lovą atsitverdavo nuo patalpoje vykusio gyvenimo. Tokios „poniškos“ lovos, iš Vakarų Europos atgabentos į dvarus ir turtingus būstus, vėliau tapo madingos, sparčiai plito kaimuose. Jas vainikavo puošni (drožinėta ir tapyta, dažnai barokinių formų) atbraila. Ant tokios lovos baldakimo viršaus kaip patalpos puošmena dar rikiuoti dailūs keramikos dirbiniai (ąsočiai, puodai, dekoratyvinės figūros). Šios lovos dažytos mėlynai ar raudonai, būta paauksavimų, įvairių pieštų ornamentų. Dailiai tapyta ir baldakimo apačia – dangus (matoma gulintiesiems). Pvz., šviesiame fone mėlynų gėlių puokštė vazoje, aplink ją – mėlynspalvių gėlių ornamentas. Krašte lovos su baldakimais gamintos jau XVIII amžiuje. Per ilgus amžius lovos kito. Skurdesnėse vietovėse seniau praversdavo vienintelė iš lentų sukalta lova. Į ją prikraudavo šiaudų. Geresnės šeimininkės juos užklodavo paklode. Prastose sodybose buvo gulamasi į lovos šiaudus, apsiklojama savo drabužiais. Vėliau taip gyveno tik vargetos. Prasigyvenus ūkininkams įsitaisyti dailesni baldai. Iki XIX a. pabaigos krašte paplitusios augaliniais ornamentais tapytos lovos vėliau nebuvo madingos. Nuo XIX a. pabaigos plito sofos, po Pirmojo pasaulinio karo – lovos su spyruokliniais čiužiniais ir lygiais žemais šonais.

L: Baltrušaitis V. Baldai // Lietuvininkų kraštas. K., 1995, p. 533–534; MLFA.

Martynas Purvinas

Lovos Klaipėdos apskrityje XX a. pradžioje. Šeimos tėvai ūkininkų sodybose miegodavo vienoje bendroje lovoje. Vaikai dažnai taip pat gulėjo vienoje bendroje lovoje (ją buvo galima praplatinti ištraukiant į šonus, kad visi sutilptų). Patalynė klota ant didelio žako (maišo) su kasmet keičiamais ruginiais šiaudais.

Martin Tydecks

Iliustracija: Lova su baldakimu ir kėdės iš Nidos (1848) Labguvos muziejuje / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Lova su baldakimu iš Klaipėdos / Iš Šilutės muziejaus fondo

Iliustracija: Lova su baldakimu iš Priekulės / Iš Šilutės muziejaus fondo

Iliustracija: Lova iš Klaipėdos krašto, saugota Rytprūsių tėviškės muziejuje Karaliaučiuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)